Kate Middleton diktuoja madas geram gabalui pasaulio, ypač moteriškai jo daliai. Kaip karaliaus Midas, prie ko ji prisiliečia, tas akimirksniu tampa auksu. Tik ne pačiai, kas gelbsti ją nuo liūdno pirmtako likimo, o tų daiktų gamintojams ir pardavinėtojams. Mezgėjos – jokia išimtis. Kiekvienas Jos didenybės Kembridžo hercogienės megztas drabužėlis (tikrai nebūtinai rankomis) ar bent prie jo pagulėjęs akimirksniu kopijuojamas ir kuriamos įvairiausios to modelio versijos. Pavyzdžių? Prašom.
Pirmasis karališko kūdikio pasirodymas numetė tikrą bombą į mezgėjų darželį – turiu galvoje va šiuos vaizdus. Akimirksniu buvo išsiaiškinta megztos kūdikio antklodėlės kilmė, o netrukus pasirodė ir pirmieji modeliai. Vieną jų demonstruoju.
Tai tipiška šilta Orienburgo skara (su apsaugančiais deivės Lados, medžio ir rombų motyvais), kuri tradiciškai mezgama iš penkių dalių (vidurys ir 4 kraštai), paskui jie sujungiami į vieną.
Aš šią skarą (ar antklodę) testavau, tai turėjau laikytis raidės, bet kadangi atsiskaityti reikėjo tik nuotraukomis, tai leidau sau nedidelę apgaulę. Nemezgiau visų penkių dalių atskirai, o numezgusi vidurį po vieną primezginėjau ratu kraštus. Nemačiau jokios prasmės užbaigti mezginį, tada vėl iš naujo surinkti akis ir sumegzti du gabalus. Testuojančių grupėje kilo šiokių tokių ginčų dėl tokios konstrukcijos ir ji man labai priminė analogišką diskusiją dėl garsiųjų Haapsalu šalių, kurių mezgimas šiais laikais padalijo mezgėjas į dvi stovyklas. Vieni kraštus primezginėja (šiuolaikiška versija), kiti – prisiuvinėja, nes taip darė seniau. Pastaroji pusė laiko savo vieninteliais teisiais, nes tiksliai pakartoja senuosius metodus. Bet būkim atviri, priežastys, vertusios seniau naudoti vienus ar kitus metodus, dažnai jau nebeturi prasmės šiom dienom, kai turim naujas priemones ir sąlygas. Seniau dideli mezginiai buvo mezgami dalimis pirmiausia todėl, kad nebuvo virbalų su valu, tik tiesūs (juos beje naudoja ir šio šalio kūrėja), o ant tiesių virbalų daug akių neuždėsi. Ne paskutinį vaidmenį vaidino ir tai, kad seniau, kai mezgimas buvo rimtas darbas, ne hobi, jam buvo skiriama kiekviena laisva valandėlė bet kurioje vietoje, mažas detales lengviau nusinešti į lauką ar megzti ganant. Mes dabar tokius didelius mezginius iškilmingai vadinam „sofiniais” ir išskiriam jų mezgimui pastovią ramią vietą, pasiimdami į kelionę kokią kojinę. Nes labai nedega;).
Demonstruoju pabaigtos dydį:
Siūlus, kaip ir dera kūdikiškam šaliui, pasirinkau švelnius.
Tokia skara – antklodėlė seniau ir buvo vartojama abiejų: tiek vaikui susupti, tiek mamai reikalui esant apsigaubti. Fotosesijos pradžioje tegalėjau pademonstruoti tik pastarąją versiją,
bet grįžtant namo su fotoaparatu mums nusišypsojo laimė ir sutikom gražiąją mano dukterėčią su mama. Iš kūdikio amžiaus ji jau senokai išaugusi, bet girdėjau gandus, kad vaikai su savo antklodytėmis ilgai neišsiskiria…:)
Skara megzta iš Fine Wool 2065, modelis – „Royal Lace Baby Shawl„.{jcomments on}