Raškau raudonas tavo uogas – rūko ugnį,
kvaistu nuo tavo vyno,
širdgėlos šermukšni,
sausros mieste gyvybės medi, saulės medi,
jau spindulys ant perskelto kamieno merdi,
jau plaukia tavo atspindys upe, jau šlama
šakų šešėlis ant širdies, jau delnas šlampa
tuo kruvinu lašnojimu, lyg kas prakeikė –
žėruoja vasaros žarų prisirpus kekė,
liepsnoti vaisiai – jų žarijom dar pažirki,
per drėgną žolę neriant vandeninei žiurkei,
laukinėms antims nardant tankmėje, tamsėjant
vešliems žalumo atspalviams prieš vėtrų sėją.
J.Vaičiūnaitė. Iš ciklo „Šermukšnis”
Šių pirštinių kūrėjos dizainerės Natalijos Morevos grupėje „Ravelry” yra tokia pokalbių tema, kur galima siūlyti temas būsimoms pirštinėms. Ilgai nedrįsau net pagalvoti apie kokį nors pasiūlymą, ką žmogus nori, kas jį įkvepia, tą ir kuria, kas čia jums – dvaro dailininkas!? Po kurio laiko skaitinėdama įvairias kitų mintis (ir pasiūlymus;)) ta tema, truputį nuomonę pakeičiau – gi čia tik pasiūlymas, ne užsakymas. Ir kai jau išdrįsau kiauktelti, šermukšniai buvo pati pirmiausia į galvą atėjusi mintis. Nes sėdėjo arčiausiai burnos;).
Saldus man rudenį visas peizažas aplinkui, bet tos degančios karstelėjusios uogų kekės – sunku rasti ką gražiau. Ir ką tinkamiau rudeninėms pirštinėms…
Pirmąją porą mezgiau iš šiltos Sirri vilnos (5/2 storumo) 1,5 mm virbalais, ne pramoga buvo tas darbelis, bet akių daug (68), o labai norėjau šiltų žieminių pirštinių sau. Spalvas specialiai išsirinkau be jokių niuansų (o nuotraukoje dar labiau jas paryškinau), norėjosi „liaudies meno” varianto.
Kitai porai jau naudojau Rowan fine tweed, turtingų niuansų prisireikė. Sugalvojau, kad apačioje ornamentas bus tamsiai rudas žaliame fone lyg medžio šakos žolėje, o viršuje – tamsiai žalias melsvame fone, žali lapai danguje. Įsivaizdavau, kaip bus labai labai, pridėjau krūvą siūlų visokiems perėjimams išgauti (Virginija labai juokėsi, kad paskaičiusi ilgiausią siūlų sąrašą tikėjosi mažų mažiausiai kokio palto, bet ne tokios mizerijos kaip pirštinės), gavosi… kaip visada.
O kai pamačiau šias Dalios pirštines, netekau žado. Dangus mato, retai kam mezginių pavydžiu, bet šį kartą jis taip bjauriai man širdį sugnybo… Siūlus žinau (ir tik du prieš mano ilgiausią sąrašą!!!), vienas ne tik be jokių niuansų ir subtilybių, bet iš vis man neegzistuojančios spalvos, o toks stebuklas, akių negali atitraukti.
Man visada atrodė, kad jei kas lieptų kokios vienos spalvos atsisakyti savo mezginiuose, tai būtų pats lengviausias sprendimas mano gyvenime. Iki tos akimirkos, kai pamačiau šias pirštines.
Visų pirštinių modelis – „Rowan mittens„. Pirmoji pora megzta, kaip jau minėjau, iš laaabai daug siūlų, pažįstami – Rowan fine tweed 370, 372, 381. Antroji pora megzta iš Sirri 5/2 20, 31, 32, C4, C5, C6. Trečioji pora megzta ir fotografuota Dalios Liepuonienės, siūlai – Aade Long 8/2 juoda ir Crazy Zauberball 1702 (mažas lapiukas).{jcomments on}