Kaip minėjau, penktadienio bėgimu nuo liūties mūsų žibintų apmezgimo projektas nesibaigė. Renatos iniciatyva nedidelė kompanija susitiko saulėtą sekmadienį toje pačioje vietoje
ir štai kokius mielus vaizdus galėjo stebėti iš aukštai mūsų megzta dama:
Galvojom atidėti kokiam ketvirtadieniui, bet Renata pabakino visus netempti gumos ir kuo greičiau pabaigti, nes visus suderinti ar taip, ar taip nėra galimybės. O ir tos gerosios sulankstomos kopėčios dar buvo jos bagažinėje. Ir visas ryšulys paruoštų mezginių, kuriuos ji gelbėdama nuo lietaus įsimetė pas save…
Pati dalyvauti negalėjau, nes jau buvau ne Vilniuje, o grįžus su džiaugsmu apžiūrėjau visą pluoštą gražiausių nuotraukų, atsiųstų Renatos draugės.
Paklausiau dalyvių įspūdžių. Daiva pečiais tik patraukė ir nupasakojo tą sekmadienio nuotaiką lygiai tokią, kokia ji nuotraukose – rami, šviesi, džiaugsminga, toks dailus sinchroninis siuvimo šokis. „Mes beveik net nesišnekėjom, truputį pasiderinam ir darom, greitai taip viskas, sustyguota…”
„Sekmadienį sulaukėme daugiau praeivių dėmesio, negu penktadienį. Penktadienį niekam nebuvo keista, kad mes dirbame, nes tą dieną dirbom ne mes vienos. Daug. Na, o sekmadienį daug kas priėjo ir domėjosi, užsieniečiai prašė leidimo nusifotografuoti. Viena nuotrauka yra su korėjiete – ji irgi mezga, taigi susidomėjimas buvo ne tik kaip turistės. Viena pagyvenusi moteriškė sakė, „bet kiek čia darbo įdėta, turbūt dirbot visus metus”. Kiti bandė ieškoti politinių prasmių – „na bet ką tai reiškia?”. Ogi visai nieko nereiškia – jokios politinės potekstės, tik kuriam grožį. Dar kažkas girdėjo repliką – „Va ką Zuokas sugalvojo, kad paslėptų surūdijusius stulpus”. Dar vienas mažas berniukas bandė išsirinkti, kuris gabaliukas jam gražiausias ir nedvejodamas parodė į Renatos megztą mėlyną su margu. „Man tai šitas gražiausias”. Gerai, kad Renata buvo netoliese ir pati galėjo prisistatyti, kaip darbo autorė. Ačiū visoms už nuostabiai praleistą laiką. Aš pati kasdien einu per pietų pertrauką pasidžiaugti mūsų darbu ir apžiūrėti ar vskas savo vietose. Audronė”
„Aš asmeniskai labai džiaugiausi, kad pabaigėme darbą:), kaip visada draugiškai ir džiaugsmingai. Kadangi penktadienį buvome susistygavę, tai sekmadienį buvo lengva tvarkytis – pora valandų ir darbas baigtas:).Visoms linkejimai – Renata”
O aš dar kartą norėčiau visiems pasakyti didelį didelį AČIŪ! Visoms mezgusioms, nėrusioms, susirinkusioms, siuvusioms, komponavusioms, susirinkusioms dar kartą, išsprendusioms visus tecnninius nesklandumus, vežiojusioms ir fotografavusioms, kūrusioms ir kepusioms…Ačiū ištikimosioms „Svajonių knygoms„, pradžiuginančiomis mus savo dovanomis kiekvieną renginį, ačiū „Coats” kompanijai, taip dosniai parėmusiai mus siūlais. Jūsų visų iniciatyvumo, kūrybingumo ir dosnumo dėka pasaulis aplink mus tampa šiltesnis ir gražesnis.
O visus kviečiu pasigrožėti vingriais raštais,
spalvų ir faktūrų deriniais,
išmaniosiomis technologijomis,
visomis vaivorykštės spalvomis žydinčiu Kristinos stulpu,
ant kurio žiedų jau tupia drugeliai…
Įvairiausių raštų kombinacijomis
„Oi, gražu man kasdieną visą tai stebėti!…”
Iki kito karto!
Živilės Eidukevičiūtės nuotraukos iš sekmadieninio „Kultūros nakties” pratęsimo:){jcomments on}