Patinka man pereinami laikotarpiai. Spalį ruduo jau nebesislėps, suskambės ryškiai raudonom, oranžinėm, geltonom spalvom, viskas atvira, jokių užuominų. Rugsėjis dar toks pusiau ruduo, medžiai lyg neapsisprendžia, žali jie dar ar jau geltoni, greičiau tik pakeliui… Oras ir šiltas, ir vėsus tuo pat metu, nesupranti, ar gali eiti į lauką kaip stovi, ar turi kažką apsirengti papildomai. Šaliko ne, bet gal šalikėlį? Pirštinėms dar lyg ir ne laikas, o pirštai grumba..
Ėjau vieną lietingą sekmadienį Trakų gatve ir net stabtelėjau, kokie gražūs ryškiai geltoni lapai apkritę šlapią šaligatvį! Taip norėjosi perteikti tą vaizdą (ar jausmą?) mezginy, žinoma. Kad tai bus pirštinės be pirštų, nusprendžiau iš karto – pats reikalingiausias rugsėjo aksesuaras (prieš kelias dienas eidama vakare namo taip sušalau rankas…). Visą kelią ėjau namo jau nedaug ką bematydama, galvoje karštligiškai sukosi įvairiausi raštai. Simetriški, nesimetriški? Lapelis netaisyklingos formos ar geometrinis?…
Nieko konkretaus taip ir nesumąsčiau, o parėjusi namo pasiėmiau pavartyti liaudies raštų knygas. Ir – voila! Gulintis raštas atsistojo ir greitai susidėliojo pagal mano viziją:). Stulpelis būtinai turėjo būti languotas – kaip šaligatvio plytelės…
Pirmajai porai pasirinkau ryškų tiek siūlų, tiek spalvų kontrastą. Tamsiai pilka, matiškai blizgi ir labai elastinga merino vilna idealiai tiko stulpeliui, o intensyvios spalvos alpaca, rodos, specialiai lapams sukurta:) Lapelius pradėjau viena spalva, bet labai jau sunku viena spalva pradėjus ta pačia ir baigti, tiesūs keliai ne man, tai truputį paspalvinau lapelius: vienus gelsviau, kitus – į oranžą…
Pabandžiau dar vieną porą ir dviejų spalvų alpakos, pirmas variantas man patiko labiau, antrosios poros kamuoliukai, šalia gulintys, nu jau taip derėjo, taip derėjo, net ašarą spaudė iš grožio, o smulkiame raštelyje tas grožis ėmė ir pranyko. Todėl kas megsite rugsėjo pirštinių porą sau, rinkitės kokias tik norit spalvas, bet kuo didesnį kontrastą, raštas tikrai efektingiau atrodys. Ir galėsim ryškiai lapuota ranka kartu pamoti ateinančiam rudeniui…:)
Toks ir bus dabar rugsėjis.
Juk prisiektum,
kad gyvensi kaip anksčiau.
Bet iš raudonio,
bet iš sauso lapų aukso –
Luko Kranacho spalvų,
iš kūdikiško negražių madonų šypsnio
sklinda žavesys,
viltis –
iš povaakio, rudeninėj saulėj žybsinčio
lengvasparnio svaigulio…
Nes toks dabar rugsėjis.
Toks. Kabąs ant plauko…
Judita Vaičiūnaitė. Iš eilėraščio „Peteliškė”
Rugsėjo pirštinių modelį rasite čia, siūlai – Drops BabyMerino 20, Alpaca 2916, 8120.{jcomments on}