Rasa senai jau planavo megzti tekstūrinę skarą, rinkosi modelį, paskui siūlus – iš pradžių nusižiūrėtus estiškus (8/3 storumo, „kad tikrai šilta būtų”) svarstymo eigoje pakeitė 5/2 bordo spalvos „Sirri” vilna.
Pažiūrėjau į šį mezginį kaip į eilinį gražų projektą, kai aplinkui visiems bedejuojant dėl šalto ir snieguoto pavasario, išgirdau iš Rasos keistą ereziją: „Nu sakiau, kol nebaigsiu skaros, tol neatšils!”.
Kaip ir netikiu tokiais dalykais, tačiau kartais jie linkę pildytis nepriklausomai nuo mūsų tikėjimo…
Bet šiandien, tokią gražią ir šiltą antrą Velykų dieną, pagalvojau, kad negali visas galingas gamtos ritmas priklausyti nuo vienos vienintelės mezgamos skaros. Vis tiek pavasaris ateis – ir nesustabdys jo net viso pasaulio mezginiai. Atsidariau „Ravelry” – skara baigta.
Man pasidžiaugus, kad dabar tai tikrai jau niekas nesukliudys šiltajam sezonui ateiti, gavau per nosį: „…dėl atšilimo, tai dar neaišku – šiąnakt žada net -6. Tai todėl, kad nusimezgus dar galėčiau ir pavaikščioti pasipuošus. Juk nesinori iš karto į spintą iki rudens padėti. Pakentėkit jūs visi dar be didelių šilumų nors pora dienelių”. Aišku?
Puikiai ją suprantu, nusimezgus tokią gražią ir šiltą skarą ir man labai norėtųsi ją panešioti. O mes, tiek to pavasario laukę, palauksim ir tas kelias dieneles, ar ne?;)
Rasos Juškienės megzta skara ir nuotraukos. Modelis – Ashby, siūlai – 5/2 „Sirri” C15.{jcomments on}