Žinau, šiandien kalba apie meilę tarp žmonių, kitos lyties, pageidautina. Bet kadangi šis dienoraštis yra apie mezgimą, tai pasinaudodama proga, norėčiau dar kartą prisipažinti jam meilėje.
Jei būčiau mokinukė, išsiųsčiau šiandieną nemažai širdelių, nesu vienintelės meilės žmogus. Labai myliu išieškotus minimalistinius sprendimus, dažnai monochrominius, taip pat netikėtus spalvinius derinius. Turiu mylimus dizainerius – nusiųsčiau širdeles Kaffe Fassett, Eisaku Noro, Erikai Knight ir dar visai krūvai kitų, kuriančių ne tik gražius siūlus, bet ir gražius modelius. Nusiųsčiau daug širdelių MZ pasirodantiems kūrybiškiems žmonėms, jų projektai džiugina ir įkvepia. Bet pačioje giliausioje mano šerdyje gyvena „kuo daugiau, tuo geriau”, kuris visai nesipyksta su „mažiau yra geriau”*. Mano svajonių projektas – languotas su dryžuotu, šalia kas nors žirniukais, ir daug daug spalvų. Man taip patinka spalvos, faktūros, netikėčiausi jų deriniai. Negaliu nusiųsti meilės laiško savo vaikystės puodkelėms iš atsitiktinių siūlų galiukų (ir tokių skirtingų kokios 6 gijos kartu sudėtos), nes jų paprasčiausiai nebeliko. Todėl pati didžiausia ir raudoniausia širdelė būtų skirta skuduriniam kilimėliui. Tikram, iš pačių įvairiausių spalvotų senų audinių juostelių…
Ši skara – mano daiktiškas meilės prisipažinimas. Iš atsitiktinių siūlų galų, kurie keičiami kas eilutę. Su galais jokių problemų – jie paliekami, paskui surišami į kurtus.
Žinojau tą raštą ir anksčiau, bet reikėjo pamatyti šį projektą, kad užsidegtų lemputė. Norėjau skaros, ne šaliko. Mąsčiau apie įvairias dryžavimo kryptis, bet viską nulėmė pasiliekantys galai, kurie turėjo būti neskausmingai sutvarkyti. Dėl tos priežasties nemezgiau kaklo, kurio norėjau dar labiau už skarą.
Raštas – paprasčiau nebūna: kelios akys gerosiomis, kelios – išvirkčiosiomis megztos. Kitoje pusėje – atvirkčiai, buvusios geros mezgamos išvirkščiai, išvirkščios – gerai. Gaunasi vertikalios ripso juostelės (man labai patiko, kad rašto dryžiai vertikalūs, o spalvų – horizontalūs), tik jos pasislinkusios per vieną eilę. Šis raštas labai įdomiai atrodo ir megztas dviem spalvom – ne tokio ekstrymo mėgėjams. Mano įkvėpimo šaltinis megztas tolygiais vertikaliais dryžiukais po 4 akis, aš norėjau kiek dinamikos (spalvų neužteko), tai viena juosta iš 4 akių, kita – iš 2.
Labai daug ir tokių pačių to paties daikto nuotraukų liudija mano karštą meilę šiai skarai. Tie, kurie kada fotografavo ir tuo metu buvo įsimylėję, prisiminkit, kiek daug „tokių pačių” jūsų meilės objekto nuotraukų regėjo kompiuteris ar fotopopierius: prie to namo, prie ano, prie lango, galva pasukta taip, apšvietimas toks ir taip iki įsimylėjimo pabaigos.
*Tą labai gražiai atskleidžia viena situacija iš M. Albom knygos „Antradieniai su Moriu”. Senas ligotas profesorius kalbasi su buvusiu studentu apie nuolatinę priešybių kovą. Gyvenimas – lyg pastovios imtynės. „Kas laimi?”, klausia studentas. „Laimi meilė. Meilė visada laimi”.