Atpažįstate peizažą už lango? Tokia dabar mūsų žiema…
Žiema turbūt ne vienai man asocijuojasi su sniegu. Tokia tiesioginė ir pati pirmoji paralelė žaidžiant asocijacijas: žiema – sniegas. Sniegas – pagrindinis orientyras sezonuose. Žiema yra tada, kai sninga. Sninga žiemą. Pirmas sniegas man visada sukeldavo nepaaiškinamo džiaugsmo ir laimės pojūtį, gal dėl to, kad gimiau žiemą… Studijų metais rudeniui įpusėjus laukdavome žiemos (=sniego), kuri nušviesdavo mūsų studijas ir visos spalvos tampadavo aiškiai matomos. Ir nuo tos sniego šviesos net diena pailgėdavo. Pailgėdavo šviesusis paros laikas. Šiais metais sniegas buvo vieną sekmadienį. Kitą dieną jis išnyko kaip sapnas… Liko tik ta įprastinė tamsi pilkuma. Bet graži, tiesa?
Todėl jei gamta šiemet nepadovanoja mums kitų orientyrų, tebūna juo ateinančiais (ir dar ateisiančiais…) metais grožis, mūsų dienas nušviečiantis dieviškumo šviesa. Gražių, tylių ir laimingų švenčių!
Audronės Steponaitienės megzta skara, gražiosios nuotraukos – jos dukters Julijos. Modelis – Fylleryd, siūlai – Regia Lace 6579.{jcomments on}