Adventas jau antrus metus iš eilės MZ prasideda labai kalėdiškai – dovanų keitimųsi. Paaiškinu, kodėl toks keistas laikas – Advento pradžia. Mat visas gruodis mezgėjoms kaip nykštukams su Kalėdų seneliu – pats įtempčiausias laikotarpis, intensyviai ruošiamos megztos dovanos. O kuo keičiamės MZ? Tom pačiom megztom dovanom. Todėl šis, pirmasis, pasikeitimas ir vyksta anksčiau, kad sušildytų mezgėjas ir netrukdytų galvoti apie visus draugus ir artimuosius.
Nes dovanos, kuriomis šiemet keitėmės (pirštinės), sušildo ir rankas, ir širdis. Kelios šventinės akimirkos
su juokingais kadrais:
Šitos nebaigto nykščio istorijos manęs juokais prašė nepasakoti, bet „iš istorijų sudarytas pasaulis, ne iš atomų” (Muriel Rukeyser). Kol nebuvo aišku, kam tos nebaigtos pirštinės skirtos, jos dar buvo mezgamos, o kompanija aplink žarstė pasiūlymus: pabaigti vėliau, atiduoti gavėjai kartu su virbalais pasibaigti (man toks variantas labai patiktų;)), virbalus dovanoti negerai, bet medis neaštrus, galima duoti kelis centus ir t.t. ir t.t. Na, Agnei teks pirštinių kelias dienas palaukti, kol bus baigtos, šiandien tik apžiūrėjo ir prisimatavo. O aš ta proga prisiminiau savo vaikystės istoriją. Tuo laiku buvo labai madingos kojinės iki kelių ir mano teta Danutė man jas mezgė. Dryžuotas, iki šiol atsimenu spalvas: raudona, geltona, žalia ir mėlyna. Nešiojau aš jas ilgai ilgai iki visiško jų galo ir labai mylėjau. Bet teta nemezgė tokiais tempais, kaip man jų norėjosi, tai ji man atidavė paskutinę kojinę pačiai pasibaigti. O gal aš išprašiau, nepamenu, bet labai jau man jų norėjosi greičiau. Mezgiau tą nelaimingą nosį 3 kartus, kol sugebėjau suimti reikiamose vietose…
Dar pora besišypsančių apdovanotųjų,
kiek man pavyko užfiksuoti, nes dažnai pamiršdavau fotoaparatą ir bėgdavau pati apžiūrinėti dar vienos nuostabios poros…
O kai visos atsidžiaugs, prisimatuos ir visas nufotografuosim, bus atskiras išsamus ir labai įkvepiantis (bent jau mane) reportažas. Gražaus ir darbingo savaitgalio! Iki Kalėdų liko keturios savaitės…:)
{jcomments on}