Mezginiai, dažnai laikomi naminiais drabužiais, pritaikius stilių ir modelį, gali būti tobulas drabužis išeigai. Ypač vaikams. Ir ypač berniukams, kuriems išeiginį drabužį, priešingai jau suaugusiems vyrams, taip sunku surasti ir pritaikyti.
“Sužinojau, kad anūkėlis Augustukas bus „žiedų nešėjas“ savo dėdės (mamytės brolio) vestuvėse ir kad vestuvės bus greitai, o bažnyčia bus labai graži (Leliūnų, Utenos rajone), bet jau rudeniškai šalta. Tai kaipgi papuošti vaiką, kad būtų gražu, iškilminga ir dar … kad nesušaltų (kas močiutei ypač svarbu).
***
Pagalvojau, kad geriausia būtų aprengti nauju megztinėliu, o kad jis dar ir išliekamosios vertės turėtų – tai gal ne visai baltu. Susukau baltus ir švelniai gelsvus merino vilnos siūlus, parinkau raštą su daug pynių … ir pirmyn. Taip nuo ketvirtadienio vakaro, penktadienį ir pusę šeštadienio, na gal dar kiek ir trečiadienio vakare – ir megztinėlis gatavas, žinoma, įskaitant ir naktis. Dabar, kai pasižiūriu nuotraukas, atrodo, kad buvo verta, nesgi tikrai pasipuošęs buvo … ir toks išdidus, ir laimingas, nes tai pirmos tokios svarbios pareigos jo gyvenime.”
Pagrindinė pynė:
Ir jos schema:
Aldonos Puteikienės “Žiedų nešėjo” istorija – megztukas, nuotraukos, tekstas ir pagrindinio motyvo schema. Vestuvių nuotraukos – G. Kudirkos.