Praeitais metais Lietuvos nepriklausomybės dienos proga Daiva pradžiugino mus gražia tautine kepure savo sūnui Motiejui (yra ir dar viena kepurė kitam sūnui, tik jos nuotraukos vis laukiu :)). Šiais metais, Nepriklausomybės dienos proga vėl nauja tautinė kepurė. Tos pačios Daivos tam pačiam Motiejui :). Kepurei gyventi metus – mažoka… Net ir labai mylėdamas ir kasdien dėvėdamas jos, ypač šios, iš tvirtų kojininių siūlų megztos, per metus nesudėvėsi, čia kaip su geležinėm kurpėm…tik su burtais. Bet kepurės atveju apsieta, deja, be burtų. Motiejus kepurę pametė. Šią liūdną ir gan komplikuotą istoriją rasite Daivos dienoraštyje. Mane labiausiai pribloškė datos. Kepurė numegzta kovo 11 d., mylima, nuolat dėvima. O pamesta… sausio 13d.!!!
Viskas baigėsi gerai. Ryt švęsim Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Motiejus nuotraukoje atrodo labai laimingas su nauja kepure. Tik… Ta nelaiminga diena niekaip iš galvos man neišeina. Imu įtarti, kad tautiniai mezginiai yra ne šiaip sau mezginiai, Lietuvos vėliavos spalvomis juos lyg pririšame prie pačios Lietuvos istorijos. Ir žmogus, tokį daiktą turintis, turi būti labai sąmoningas ir gerai žinoti savo šalies istoriją, kad jai liūdnai lemtingomis dienomis būtų ypatingai atidus ir budriai saugotų savo gerą. Gal geriausia spintoje?…
Daivos Jakštienės megzta kepurė sūnui Motiejui. Siūlai: Admiral uni 1390, 1566, 5900.{jcomments on}