Pirštinės su drebulės lapais mamai.
Rusvai ruda alpaka buvo išeities taškas, tokios spalvos beretę ir baktusą mama gavo per praeitas Kalėdas (tiksliau jau per užpraeitas :)), prie jų ir pirštines, kurios šios žiemos neišgyveno… Kadangi viengubas siūlas pasirodė besąs per silpnas atšiaurioms mūsų žiemos sąlygoms, nusprendžiau megzti raštuotas – bus dvigubai šiltesnės ir tvirtesnės.
Lapus (iš pat pradžių, žiūrėdama į tuos rusvus siūlus, nusprendžiau, kad turi būti lapai) paėmiau iš E.Zimmermann Shaded Aspen-Leaf Sweater. Megztinis, kaip žinia, daiktas didelis, ten yra kur raštams skleistis ir lapeliai nuo menkų apybraižų vis pamažu užsipildo nuo apačios iki kaklo. Pirštinėse labai nepalaposi, išsirinkau vidutinį fragmentą. Ypač gražiai perėjimai matosi paėmus du kontrastingus siūlus, margojo aš nekvestionavau, prie jo raiškiausiai būtų tikęs juodas, bet mama juodos spalvos ne mėgėja, prie jos viso garderobo balta tiko labiausiai, be to, lenkiška vilna beliko tik balta, o aš ją myliu…
Toks neryškus kontrastas primena kiek šalnos pakąstus apšerkšnijusius rudens lapus, tinka prie mamos drabužių, o kas visai nieko neįžiūri, pamėčiau baltų lapų kaip užuominą, ko ieškoti:)
{jcomments on}