Pačiai iš savęs juokas. Taip laukiau gruodžio mėnesio, kai SKA grupėje bus mezgamos kojinės iš likučių, prisigalvojau projektų devynios galybės, o išėjo šnipštas – vienui vienintelė pora. Ir ta numegzta ne dėl likučių, o dėl visai kitos idėjos.
Mano mėgstama dizainerė Stephanie van der Linden organizavo tokį advento kalendorių mezgėjoms. Kiekvieną advento savaitgalį buvo paskelbiama vis nauja dalis, reikėdavo nesnausti, nes po savaitgalio ji ir dingdavo. Mezgiau aš šias kojines jau po Kalėdų, bet pati idėja mane taip patraukė (gal dėl to, kad užaugau be jokių Advento kalendorių ;)?), nekantraudama laukdavau savaitgalio, kad pasiimčiau savąją šventės dozę. Kiekvienai Advento dienai dizainerė dar buvo paruošus po nediduką siurprizą, jį atsidarydama jaučiausi kaip mano vaikai, rasdami ryte saldainiuką ar lego figūrėlę.
Modelis: Gaudete, siūlai: 4 gijų kojininių siūlų likučiai.
Dalyvavau šiame KAL’e ir dėl mėgstamos dizainerės, ir dėl Advento kalendoriaus idėjos, bet labiausiai dėl to, kad kojinių modelis toks, kokias kojines jos močiutė kasmet dovanodavo visiems šeimos nariams. Per kiekvienas Kalėdas! Iš pat pradžių mane sužavėjo tracijos idėja, paskui jau pritrenkė pats modelis – iki šiol maniau, kad tokios navatnos konstrukcijos – šiuolaikinių dizainerių, o ne tradicijas puoselėjančių bobučių užsiėmimas.
Mezgiau iš likučių tik todėl, kad norėjau raudonų (juk kalėdinės kojinės!), bet ne tiesiogiai raudonų, tai aului maišiau pereinamų spalvų raudoną su gryna raudona (dryžiukai kas eilutę – mano mylimiausi), pėdai – ta pereinama raudona su džinso spalvos ruoželiais. Pėdos dalis man pasirodė pati gražiausia, gaila, kad nemezgiau visos kojinės tokios, bet… ir ardyti gaila, palikau tokias. Ir pakartoti pėdos ruoželių negaliu, nebėr iš ko – savo liūdesiui sąžiningai mezgiau iš likučių…
Išverčiau kojines galams sutvarkyti ir negalėjau apsispręsti, kuri pusė (geroji ar išvirkščioji) gražesnė.{jcomments on}