Pamenat, pačioje rudens pradžioje Lietuvos kariai rinko megztas kojines, kurias jie vėliau gabeno į Afganistaną Goro provincijos vaikams?
Numezgus gėlėtas kojinytes savo pamėgtais smulkiais dryželiais, susimąsčiau ir apie savo vaikus. Vyresnieji vaikai jau turi suaugusiško dydžio kojas, todėl kojinėmis, kaip įtariate, yra pilnai aprūpinti. Mažiukas gi taip įpratęs paveldėti iš vyresniųjų ir draugų, jog specialiai jam ką nors daryti nėra lyg ir reikalo. Bet tinkamų vilnonių kojinių turi lyg ir ne perdaug… Pagalvojau, kad pati galiu tuoj sulaukti pagalbos (kojinių iš Afganistano:)) ir ėmiausi virbalų. Matyt, vaikas vis dėlto nebuvo toks vargšas ir akivaizdžiai nešalo, nes baigiau tik… dabar.
Kadangi mezgiau berniukui, atsisakiau kiauraraščio ir padariau tik po mažą pynutę šonuose. Siūlus naudojau tuos pačius, kaip ir kojinytėms į Afganistaną, paskutinei kojinei pritrūko vienspalvio pilko, teko pridurti kiek tamsesnį (kad abi kojinės šiek tiek skiriasi Karolis pastebėjo tik pozuodamas nuotraukoms).
Priimtos kojinės buvo su tokiu entiuziazmu, kokio dar niekad nemačiau dovanodama daug mandresnes kojines, džiaugėsi ir dėkojo vaikas lyg kaži ką gavęs. Ir aunasi tik jas:).{jcomments on}