Kai rinkausi, kokias riešines numegzti vienai savo draugei gimtadienio proga, iškart pagalvojau apie šias (tiksliau, Vaidos riešinės man vis dar stovi prieš akis…). Persvarsčiau dėl tvarkos dar kelis variantus ir grįžau, kur pradėjus. Širdys ir kryžiai – pagrindiniai gyvenimo leitmotyvai. Solidus rudas fonas su žaižaruojančiu auksu. Žmogui, auginančiam 8 vaikus, daug kentėjusiam ir daug mylėjusiam (ir tebemylinčiam:)), aistringai gyvenančiam, karštai tikinčiam ir iš visos širdies ieškančiam tobulybės.
Jei gyventume kokiame mažame kaimelyje prieš labai gerą gabalą metų ir egzistuotų toks daiktas, kaip sekmadieninės riešinės, puikiausiai įsivaizduočiau ją išlipančią iš rogių akinamai balto sniego fone ir apsuptą pulkelio gražučių pasitempusių vaikų žengiančią į bažnyčią… Iš čia ir pavadinimas.
Riešinės megztos iš Kotomi Hayashi knygos „Beads knitting“, siūlai – latviška Ogres vilna.
{jcomments on}