Žydinčiais medžiais Lietuvoje visuomet gėrimės šiltai apsirengę, tokia jau gamtos dovana mums, mezgantiems žmonėms – ir akys bei širdis džiaugiasi, ir gražius megztinius panešioti proga yra;). O gal tai ženklas, pabaigus visas būtinąsias žiemos šiltinimosi dalis, pradėti naują megztinį ateinančiam sezonui – švelnų, šiltą, spalvingą ir džiuginantį.
Dažniausiai einama lengviausiu keliu (tai yra, tikimąsi, kad šis kelias lengviausias) ir imama spalvota sruoga – tik megzk ir džiaukis besikeičiančiais atspalviais. Kartais šis metodas suveikia, o kartais ne. Šiandieninis megztukas iš tos istorijos, kur teko grįžti ir paieškoti kitų sprendimų. Kaip matot, rastas – linksmas, šmaikštus, skambus. Sprendimas ne kartą naudotas ir vadinasi jis, populiaraus kūrinio žodžiais tariant, “meistras pleištą tik pleištu išvaro”. Pereinami siūlai lygiai mezgami dėliojasi į – priklausomai nuo dažymo žingsnio – platesnius ar siauresnius dryžius. Tą patį pereinamą siūlą sudryžavus su kitu (pereinamu ar ne), tos gamintojo sukurtos juostos stebuklingu būdu pasikeičia, pastebimas tampa tik spalvų įvairumas, o tiesioginės juostos tarsi išnyksta. Šiame megztuke, kai pereinamas siūlas dryžuojamas su vienspalviu, matosi tik pastarieji dryžiukai – taip puikiai skambantys su visais žaliais atspalviais! – o fono perėjimai dar pailgėja ir išsilieja į akis džiuginančią žalumą. Spalvotoms juostelėms dailiai atliepia tekstūriniai kaklo dryžiukai.
Megztukas šis – visiems metų laikams. Ir šiltas, ir švelnus, žiemą galima juo pakeisti kasdienį vitaminų tablečių gėrimą, vasarą – paskęsti pievoje.
Užsegimas leis patogiai reguliuoti reikiamą šilumą, ilgas kaklas prireikus pasitarnaus vietoj šaliko, o atšilus virs dailia apykakle (raštas dvipusis!).
Ingos Rudzinskaitės megztas megztinis iš Gradient 1878 (Pievoje) ir Karisma 37.{jcomments on}
