Archyvas 2015

Pavydžiu žmonėms, su entiuziazmu statantiems, remontuojantiems, besikraustantiems, įsirenginėjantiems. Man remontas – toks košmaras, kad eiliniam pasibaigus iš visos širdies atsidusau: “Kad šis būtų paskutinis!…” Dėdė juokdamasis man paslaugiai medinę lentelę pakišo: “Pabelsk. Tris kartus”. Nepagelbėjo:). Teko dar ne vieną išgyventi, nuo visų sukausi kaip tik galėjau, o kai jau likdavo darbai man, nerdavau kaip į eketę, kad tik kuo greičiau išlįsčiau. Džiaugiuosi draugų naujais namais, gėriuosi išgražintais interjerais, visada su palengvėjimu atsidūsėdama, kad ne man tie atsinaujinimo rūpesčiai džiaugsmai…

Pirmą kartą naujakurystė man naujoje šviesoje pasirodė, stebint Židronės mezginius. Kalbos apie rūpesčius – viena, o pasirodantys nauji interjero mezginiai kėlė visai kitokius jausmus. Iki šiol man remontas ir statybos asociavosi ne su mezgimu, o su sunkiai randamais siūlais ir virbalais dėžėse.

Nuotraukose viskas švaru, jauku ir nauja. Ir vienas po kito atsiranda naujuose namuose priderintos ir apgalvotos megztos detalės: ryškios pagalvėlės,

šiltas pledas…

Žinoma, galima keisti ir gražinti interjerą ir savo senuose geruose namuose.

Mėgaujantis spalvomis, faktūromis ir technikomis,

priderinti naują gaivią pagalvėlę prie jau esamų sienų.

O kai man ateis laikas keisti sienas, prieš keldama koją “į tą galerą” pirmiausia pagalvosiu, ką prie jų numegsiu:).

Pirmosios nuotraukos ir mezginiai Židronės Stankevičienės. Rusvos pagalvėlės nertos tuniso vąšeliu iš Noro Flower Bed 100 ir Sirri 5/3 C32, modelis – “Left-over Pillow”. Geltona pagalvėlė megzta ir velta iš Sirri 5/2 C3, modelis – “Origami Cushion“. Pledas megztas iš Sirri 5/2 C31, modelis – “Shale Baby Blanket”. Alyvinė pagalvėlė nerta ir fotografuota Kristinos Bajorienės iš Crazy Zauberball 1699 (alyvų kvapas), modelis – “Sunshine and Shadow Entrelac”.{jcomments on}

Šiandien daina apie Noro derinius su Rowan tvidu iš kito galo. 

Tai yra, apie tai, kaip Daiva bandė savo suknelei (nes toks jos mezginių formatas ;)) nusipirktą fine tweed su kuo nors supiršti. Jai atrodė, kad tas plonas tvidas bus toks liaunas, skystas, toks vienišas galų gale… Jokie įtikinėjimai nepadėjo, pati asmeniškai perėjo visas pažinčių agentūras, įsikūrusias siūlų parduotuvėse ir atkakliai ieškojo jam partnerio. Kol galų gale įsitikino, kad tas jos tvidas visai ne liaunas ir ne vargšas ir kuo puikiausiai apsieina vienas.

Pridėtas Noro siūlas čia jau ne gyvenimo draugo, o kaimyno rolėje. Isitaisė prie kaklo,

šmukštelėjo į kišenes – į vieną gelsvas,

į kitą rausvas.

Ir kukliai prisiglaudė siaurose rankovės, prisiderinęs savo spalvas prie pagrindo.

Suknelė – populiariausio pastaruoju metu silueto. Nuleisti pečiai, padribęs kaklas ir tolygiai keturiose vietose siaurinta į apačią.

Rūbelis šis dabar vienas Daivos mėgstamiausių. Ir tvidas pasirodė besąs puikus kaimynas. Ne tik Noro šalia jo puikiai jaučiasi ir atrodo.

Spalvoto moherio kaklašildis – kaip čia buvęs.

Daivos Jakštienės megzta suknelė ir kaklas. Suknelė megzta iš Rowan fine Tweed 377 ir Noro Flower Bed  101. Kaklas – Rowan KidSilk Haze 202.{jcomments on}

Kad Noro nereikėtų su niekuo maišyti, pastebėjo ir Audronės dukra, kai ši paskendusi kūrybinėse kančiose derino Noro spalvas su tamsiai mėlynu tvidu. Tos pačios spalvos Flower Bed nebuvo, Audronė prisipirko kitų, bet rezultatas vis tiek nedžiugino. Ir tada lyg saulė pro tamsius debesis pasirodė Daivos megztukas su receptu ir dviem priedais (apie spalvų derinimą ir kūrybišką mezgimą), kam baisu pradėti ir atrodo, jog jis nieko nemoka.

Daivos modelis atitiko pirminį Audronės užmanymą ir mano galva yra vienas pačių geriausių, gražiausių Noro derinimo su tvidu pavyzdžių.

O kad Noro jaučia ypatingą prielankumą Rowan tvidui, liudija ir ši Dovilės nuotrauka iš prieškalėdinio tvarkymosi laikotarpio, kurioje ji nufotografavo kartu spintoje sudėtus “noriukus ir rowaniukus”. Atsitiktinumas?

Audronės Steponaitienės megztas ir fotografuotas megztukas iš Rowan fine tweed 367 ir Noro Flower Bed 1377. Apatinė nuotrauka Dovilės Židelienės, kai kurie megztiniai jau rodyti, kiti – dar bus:).

Mezgantys iš Noro siūlų kažkaip nejučia pasiskirsto į tuos, kurie nepripažįsta jokių mišrainių ir Noro su niekuo nemaišo. Kiti maišo, ir maišo pačiais įvairiausiais būdais ir tikslais. Kas taupumo sumetimais, kas norėdamas suskaidyti iš ansto nustatytus spalvotus dryžiukus, kas kitokių idėjų ar koncepcijų vedamas. Stovyklos šios (ne griežtos ir toleruojančios perbėgėlius;)) egzistuoja ne tik Noro lauke. Yra žmonių, kurie vienam mezginy nori matyti tik vienos rūšies siūlus, kartais – ir vienos spalvos. Su Noro siūlais tas gal ryškiau pastebima, mat jie labai jau išsiskiria iš bendro konteksto savo charakteriu. Todėl ir kompaniją jiems parinkti – darbelis!

Aš mišraines mėgstu. Nors mezgu ir iš vienalyčių (net kartais ir vienspalvių) siūlų, daugiau laiko praleidžiu toje stovykloje, kur maišoma, buriama, kombinuojama. Ir į kito puodą nosies įkišti nevengiu – kas, su kuo ir prie ko, pasidomėti. 

Straipsnelio pavadinimą “pasiskolinau” iš Dalios – ji šitaip pavadino savo suknelę, kur taip sėkmingai suderino Noro Flower Bed su Rowan fine tweed, kad sunku suprasti, kur baigiasi vienas ir prasideda kitas.

Ritmingus Noro dryžiukas suardo ir pats modelis – prie lygios horizontaliai megztos viršutinės dalies prisijungia vertikalių juostų sijonas. Bet tie prie Noro priderinti mažiukai tvido kamuoliukai taip subtiliai sustabdo mechanišką pasikartojimo ritmą, taip neįkyriai praturtina ir taip turtingą Noro paletę, kad rodos, prie suknelės ne su virbalais ir siūlais, o dažais ir teptuku prisėsta…

Minimalistinę ir apgalvotą apdailą labai gražiai papildo Kristinos karoliai.

Tiems, spalvų išsiilgusiems, tebūna ši suknelė langu į žieminį pasaulį aplinkui – apsidairykit, koks turtingas ir gražus šis neryškus niuansų metas.

Dalios Liepuonienės megzta suknelė iš Noro Flower Bed 100, Rowan Fine tweed 361, 378.{jcomments on}

P.S. Iš panašaus derinio gimė ir dar vienas megztukas, nemačiau, tik girdėjau, kad laaabai gražus. Kuri kurios pasirinkimui įtaką padarė, nebesvarbu dabar – dažus visi perkam vienodus, o rezultatų turime tiek, kiek pirštų atspaudų. Jelena, kukū!