Archyvas 2011

“Įkvėpimą gali rasti bet kur ( jei negali, pažiūrėk dar kartą)” – taip pažodžiui išvertus vadinasi žymaus britų dizainerio P. Smith knyga. Ir šis pavadinimas – puikus moto bet kuriam kūrybingam žmogui.

Nes gražus kojinių raštas nebūtinai turi būti tik kojinėse, jis puikiausiai pritiks riešinėms. Išmezgus visą motyvą riešinė dar per siaura? Puikiausiai galima prisipiešti kokį žiedelį pačiam;)…

Aldonos Puteikienės megztos riešinės, augalinis motyvas iš Verena Special: 80 socks around the world“, siūlai: Merino Land 07{jcomments on}

Nauja skara, pradėta sausio 1d su devizu “11 skarų 2011” (praeitais metais taip pat dalyvavau šioje grupėje, tik skarų, suprantama iš pavadinimo, buvo mažiau)… Baigta dabar, naujos estiškų siūlų siuntos antrą kartą įkvėpta (pirmas kartas buvo praeitą vasarą Taline, kur ir pirkau šiuos siūlus – Aadi Long artistic 8/1).

Labai man patiko šis modelis (Hyrna Herborgar) ir visai patenkinta rezultatu, nors, kaip pasikalbėjau su ją mačiusiom mezgėjom, vienspalvis šis modelis būtų gražesnis, labiau atsiskleistų raštas. Dabar jis lyg pranyksta tame efemeriškame spalvų žaidime, ypač kai siūlas toks plonas plonas, jei būtų pilkas, atrodytų lyg tikrų tikriausias voratinklis. Bet nors ir plona, skara puikiai laiko formą, nesubliūkšta ir yra be galo šilta.

O ta proga, kad spalvos užgožia raštą ir viskas kiaurai persimato dar labiau ištirpdydamas ir taip efemerišką vaizdą, pasismaginom su Jurgiu fotografuodami ją įvairiuose fonuose:)

*

*

Ši nuotrauka labai graži Jurgiui (kuris netyčia pamiršo išjugti blystę), nes skara jam priminė egzotišką naktinį drugį.

O kai priėjom Užupį, virš Vilnelės jau leidosi sutemos…

{jcomments on}

Naujas megztukas trumpom rankovėm permainingiems pavasario orams:

Viskas prasidėjo nuo siūlų… Viena klientė užėjus papasakojo, kaip jos vaikystėje mama dažydavo siūlus. Apie kokius nors melanžus ar pereinamas spalvas tada tik pasvojot galėjai. Jei turėjai labai lakią vaizduotę. Tai jos įsigudrindavo įmesti kamuolį siūlų į dažus ir gauti pereinamų spalvų (greičiau tono) siūlą. Siūlas būdavo lengvai susuktas…

Namie dažymas man – jokia naujiena, aš mėgdavau ekperimentuoti su spalvom, atspalviais, bet gamintis pereinamus siūlus man į galvą neatėjo niekada. Išgirdus tokią man naują techniką ant šluotos parlėkiau namo ir net neužsimovus pirštinių puoliau eksperimentuoti. Na, žiūrim, ką turim. Tuo ir džiaugiamės 🙂 Iš tiesų, ką gavau, sužinojau tik išmezgus visus siūlus, nes kamuoliuko vaizdas nieko nesakė. Nebent tai, kad nudažyta netolygiai. Iki tol aš taip dažydavau nelygios spalvos efektui išgauti – barstydavau miltukus tiesiai į dažymo indą, netirpdydama jų atskirame ir juo labiau nieko neperkošinėdama. Šiuo atveju man būtų labiau patikęs perkoštas lygus dažų tirpalas. Ir kamuolį susukčiau labai stipriai, nes dažai labai lengvai pasiekė kamuoliuko vidų, tiesa, ne tokio intensyvumo, bet iki pradinio balto toloka.

Savo eksperimentams pasirinkau labai man patikusį Veeros Valimaki modelį: “Twenty Ten Cardigan” ir pridėjau Noro Kureyon likučius (čia iš jų ta graži mėlyna kišenė;)). Retrospektyviai žiūrint, aš ne tik siūlus kitaip dažyčiau, megzčiau šį modelį vienspalvį…

Planuojant daiktus su sagom, pastarosios yra pas mus nemenkas galvosūkis. Ilgai dėliojau savo atsargas: tamsios per ryškiai atrodė ant balto kaklo, šviesios rėžė akį megztinio apačioje. Bekraustant sagas visai atsitiktinai iš “vaikiškų” sagų maišiuko iškrito ant megztinio šie pagaliukai-saldainiukai su perlamutrinėm gėlytėm. Ir pritiko man tobulai.

{jcomments on}

Jurgitos Gečytės megzta skara. Ir nuotraukos – gyvenimo aplink… Modelis: Sand Dollar, siūlai: Alpaca 6360m
Jau antroji, pradėta vieną gražų sekmadienį vietoj pusryčių. Keičiam riešines į skaras;)?

{jcomments on}