Plati Joanos šypsena ir aukštai pakelta galva ne šiaip sau – ji su pirmu gyvenime nuo viršaus megztu megtiniu!
Kiek kartų jis buvo ardomas ir permezgamas iš naujo, tegu lieka istorijoje (o gali ir nelikti;)), užtai Joanos užsispyrimas yra tikrai vertas medalio, tai yra, naujo puikaus megztinio:). Pati jau senokai mezgu nuo viršaus, nes man taip yra šiuo metu patogiau, bet tikrai nesu griežta šios krypties stovyklos narė: mezgimas – ne taisyklių rinkinys, o laisvė kūrybai. Joana visą laiką mezgė nuo apačios, nes toks būdas jai buvo patogiausias ir gerai įvaldytas ir visi galėtume likti ten, kur ir esame, bet be iššūkių gyvenimas greitai pelke pavirstų ir vis kaip ta pelkė mažėtų bei trauktųsi. Todėl žemai lenkiu galvas prieš tuos, kas nuolat tas savo ribas perženginėja.
Nuo viršaus pradėjusi vienu siūlu (ir pakankamai plonyčiu, jei ką), tik reglano takelius rašteliu išskyrus, užtai pasiekus pažastis, Joana ryškiai įgavo antrą kvėpavimą ir nusprendė, kad jau kur lengva modeliuoti (arba beveik nieko nereikia;)), tai ji bent per spalvotus raštus prasieis. Dar sagutes šonuose įtaisė po pratęsto šoninės „siūlės” rašto ir skeltukus.
O mandriausiai buvo apžaistos rankovės, kurios paliktos patogaus trijų ketvirčių ilgio ir be jokio paspalvinimo ripsu baigėsi. Patogus ilgis darbui ir elegancijos bendram vaizdui suteikia, bet šaltu metų laiku ne kažką ta elegancija šildo…
O va kas šildo, tai tuo pačiu nukeltų akių numegztos užmaunamos riešinės.
Ant rankų jos yra lyg rankovių pratęsimas,
o sušyli, rankas į darbus ar į vandenį įkišti turi, jokio ilgo raitojimosi – šmaukšt ir vienu judesiu riešinės jau šone.
Joanos Bartkevičienės megztas megztukas iš Drops Flora 03 kartu su Opal Claude Monet 9681 (Namas Živerny).{jcomments on}