Vasarą, kai mes pareigingai nuolat rinkomės ir kas savaitę keitėmės savo mezgamomis draugystės skaromis, kai kas turėjo itin darbingą laiką ne Vilniuje. Ir liūdėjo nesudalyvavęs, kai jau visos laimingos puošėmės savo gautosiomis. Bet draugystės skaroms laikas – ne kliūtis, čia svarbiausias yra pirmas žodis – draugystė:).
Tam juk ir yra draugai, kurie pasirūpins, kad mums nereikėtų liūdėti, kad jaustumeisi mylimas ir svarbus. Užsiėmusi vasarą ne mezgimo reikalais? Kam yra tada geriausia draugė, jei ji nesuorganizuos tau staigmenos kitu laiku, sakysim, gimtadieniui;).
Dalyvių sąrašas jau vasarą sudarytas, perdavimo mechanizmai ištobulinti iki menkiausios detalės, tereikia užmesti pradžią ir… siųsti toliau:).
O gimtadienio dieną draugė galės jungtis į bendrą kolektyvinių skarų būrį.
Vilmai skarą mezgė visa kompanija, kiekviena savo stiliumi, pagal tą patį bazinį modelį.
Spalvas rinko taip pat kiekviena savo nuožiūra, bet galvodami apie gavėją krypo į jos mėgstamus rusvus atspalvius.
Dar kartą rašau apie šią idėją norėdama pasiųsti ją toliau – tesiskleidžia mūsų draugystės tokiais smagiais ir apčiuopiamais dalykais. Kiekvienos rūšies meistrai turbūt gali sugalvoti kažką savito, bet mezgime tai ypač lengvai įgyvendinama.
Dėkite savo geras mintis į kiekvieną akį, kruopščiai rinkit raštus ir spalvas ir turėsite didelį abipusį džiaugsmą.
Progų ir be gimtadienių gyvenimas kasdien mums parūpina…
Jungtinė viso būrio megzta skara iš 4 gijų kojininių siūlų (ar to paties storio grynos vilnos atitikmens) pagal „Arabian Nights” receptą, tik raštą savo atkarpai kiekviena parinko savo nuožiūra.