Nauji metai suteikia daug puikių progų – apžvelgti praėjusius, paplanuoti ateities reikalus ir… pagaliau į dienos šviesą ištraukti tuos mezginius, kurie buvo rasti po eglute Kalėdų rytą. Iki tol megzti pasislėpus, įterpiant juos tarp darbinių tiek laiko vadybos, tiek slaptumo tikslais;).
Aš jau taip seniai nebeplanuoju megztų dovanų, ypač didelio kalibro ir ypač dideliam gavėjų ratui. Net mezgimui nevirtus darbu, tai kainuodavo milžiniškas laiko sąnaudas, o su mano „ką matau, tą dainuoju” filosofija (dovanas ruošiu, kai jau kvepia Kalėdom) ir padovanodavo nuolatines nemigos naktis bei krūvą streso. Viskas būtų kaip ir jokia problema (atsimiegoti galiu per kalėdinį laikotarpį;)), jei ne ta nuolat kirbanti abejonė, ar tikrai tam gavėjui to daikto reikia, ar tiks ir patiks, ar tikrai jis taip džiaugsis, kad per šventes nesijausi kelis mėnesius praleidusi beprasmiško darbo artelėje…
Šiųmetiniai mano kalėdiniai megztiniai buvo mezgami laikantis pačių geriausių mano reikalų tvarkymo tradicijų – paskutinėm dienom, susluoksniuoti su kitais neatidėliotinais darbais, bet kur, kur tik galima buvo rankose laikyti virbalus, mezgant abu vienu metu, kad pasirodžius Kristinai, galėčiau pakišti po pleduku jos ir išsitraukti močiutės mezginį. Net jei ir kuri iš gavėjų taip labai nesidžiaugs, tai aš kuriam laikui tikrai nusikėliau kokį dvidešimtmetį atgal – ar tai menkas bonusas???
Labai stipriai man padėjo tai, jog šis modelis buvo testuojamas, o tai reiškė nustatytą pabaigos dieną – gruodžio 22. Patys suprantate, jei Kalėdos dar gali palaukti, o ir kitais metais jų niekas neatšaukė, tai testo įsipareigojimai buvo pats geriausias planavimo įrankis…
Tas testas, tiesą sakant, turbūt labiausiai ir prisidėjo prie mano kalėdinių mezginių. Pamačiau šį megztinį, uždariau, bet niekaip negalėjau išmesti iš galvos. Be galo paprastas, bet taip garsiai man kalbantis modelis. Nuostabiausia, jog aš ne tik su tokiu lengvai įsivaizdavau save (save su juo aš įsivaizdavau pirmiausia!), juo mintyse aprengiau mamą (ir jai tiko:)) ir savo dukrą (su ja išsiaiškinau be užuolankų). O tada beliko tik numegzti. Savojo man teks dar palaukti (kitų Kalėdų?;)), o mama su Kristina, kaip matote nuotraukose, jau apsirengusios:).
Tam pačiam modeliui abiems merginoms buvo parinktos visai kitos spalvos. Mamai neabejotinai šviesesnės ir ryškesnės, tokios ir labiau patinka, ir tinka, o Kristinai – jaunimo taip mylimi šimtas (beveik) juodų atspalvių. Viena ledo melsvumo spalva prasidėjo abiejų apykaklės, toliau jau abiejų megztinių keliai išsiskyrė. Tiek spalviniai, tiek siūliniai. Mamą paprasta vilna graužia, todėl tai parinkau švelnutę mėlynasnukių lesterių vilnelę, o Kristei – nešiojimui ir skalbimui atsparią Karismą.
Dydį abiems mezgiau tą patį, todėl testo atsiskaitymui Kristė papozavo su močiutės megztiniu, jai trumpoku, bet toks ilgis geriausiai ir tiko!
Kristinos megztukas buvo parodytas taip,
ant žmogaus jau tik po švenčių.
Pirmą Kalėdų dieną ir surengėm prie namų improvizuotą fotosesiją.
Gal šiais metais pasirodysim ir visos trys? Du numegzti variantai visai manęs nepasotino, modelis kaip kalbėjo, taip ir kalba, o numezgus kalba dar labiau. Įsitikinau, kaip patogiai ir gražiai išmodeliuotas viršus, kuriame apvali koketė suderinta su reglano linija. Labai man patiko vienspalvio ploto su keliomis spalvinėmis juostomis santykis – ideali proga įdarbinti besimėtančius vienetinius to paties storio kamuoliukus, pažaisti spalvomis, ryškiomis ir drąsiomis ar subtiliomis ir niuansuotomis, bet visai nenusimarginti, nes dominuojantis vienspalvis siūlas ir pabrėžia, ir atsveria spalvines juostas.
Ir visai nebaisu net savo pačios garderobe įsitaisyti tokią porelę – pakeiti spalvas ir jau visai kita daina…
Abu megztiniai megzti pagal tą patį modelį – „Saturn„. Šviesus megztinis megztas iš WYS Bluefaced Leicester DK 001, Drops Lima 8112, Schachenmayr Originals Wool 85 ir pora neatpažintų juostų (viena iš jų lengvai pamelanžinta ir dėl storio, ir dėl spalvos). Tamsus megztukas megztas iš Drops Karisma 53, apykaklė iš Drops Lima 8112 ir taip pat prisijungė keli bevardžiai to paties storio kamuoliukai.{jcomments on}