Tik trumpai ankstyvo rudens žvarbai ačiū, kad šiemet laiku prisiruošiau naujų kepurių, nes iki pat praeitos savaitės net kankinama nebūčiau prisipažinus, kad žiema ateis ir man jų prireiks.
Trumpai ir ūmiai jų prireikė rudens pradžioje, kai vaikščiojau dar su lietpalčiu. Jau kurį laiką vaikščiojusi su kepurėmis-meno kūriniais, užsimaniau staiga tokios kaip „iš parduotuvės”. Kabutės čia būtinos, nes kalba tik apie stilistiką (ir tai su išlyga), jokiu būdu ne apie kokybę.
Kai mane aplanko tokie norai, džiaugiuosi, kad žinau, kur tokie modeliai auga – mamos ir dukters Isager dueto jaunesnioje dalyje. Helgos Isager modeliai visi tokie, kokius svajotum parsinešti į savo spintą iš labai geros parduotuvės. Ir dar truputį geresni, nes turi tai, ką gali padaryti tik žmogaus rankos;).
Į balą puolęs sausas nekelsi, kol neišbandysi visų spalvinių ir siūlinių derinių – prie visų šalto sezono drabužių. Vienu gaistu (kepurės – daiktas mažas, o džiaugsmas ir šiluma dideli) nusimezgiau tris pagal du dizainerės modelius. Pirmosios – iš naujausios knygos „Stitches” su būdingu visai kolekcijai subtiliu siuvinėjimu. Nieko bendra su tautinių drabužių dekoro gausa bei puošnumu, bet neišsiskirdami iš kasdienio minimalistinio garderobo, šie modeliai turi tą labai tyliai garsią rankų darbo aurą.
Pirmas bandymas – tiksliai pagal aprašymą. Kristina demonstruoja pirmose nuotraukose, kaip ji nešiotų tokią kepurę (jei nešiotų), ir apatinėje, kaip nenešiotų niekada – užsmauktos ant kaktos.
Antroji buvo skirta prie lietpalčio, jai kraštui skirtą eilučių skaičių sumažinau dvigubai, nes prie lietpalčio kaip ir jau visai nereikėtų jokios kepurės, ką jau ten kalbėti apie dvigubą atvartą. Dabar panešiojus abi, balsuoju už pirmąjį variantą, nes šilumos kepurės abi jau kiek turi, tiek užtenka, bet dvigubas atvartas leidžia reguliuoti viršugalvio padribimą nekeičiant priekio vaizdo.
Vienu, kuo nesekiau aprašyme, tai siūlų parinkimu. Tiesą sakant, net dėmesio į tai neatkreipiau;). Kepurei, kaip ir daugeliui pastarųjų metų mezginių, dizainerė kombinuoja moherį su vasariniu siūlu, bet aš niekaip negalėjau suprasti, koks čia linas ir kokia medvilnė, kai staiga TAIP atšalo!
Trečioji kepurė – prie juodo žieminio palto – nusižiūrėta iš kitos knygos, bet tos pačios stilistikos.
Jei abiems pirmosioms rinkausi labai panašias moherio ir vilnos spalvas, tai trečiajai sudėjau gana kontrastingą juosvo tvido ir šviesaus džinsinio moherio derinį. Ir moheris dar kartą patvirtino, kad sugeba sumaišyti spalvas ir sukurti naujus derinius ne blogiau nei teptukas paletėje. Chapeau!
Dvi pirmosios kepurės megztos pagal tą patį modelį – „Rainy Hat„. Melsvoji megzta iš Highland Wool (Sky) su Isager Silk Mohair 44, tamsiai mėlyna megzta iš Isager Tweed 2711 (Navy) su Isager Silk Mohair 101. Trečioji kepurė megzta iš Isager Tweed 12 (Charcoal) su Drops Kid-Silk 27, modelis – „G (Garter Stitch)„