Nusižiūrėjau šį modelį dar megzdama Kristinai ir praradus viltį pasinaudoti jos megztuku, ėmiausi savojo – rimto ir šilto. Kristinai mezgiau purų ir lengvą iš Plotulopi su plonyčiu Drops Lace siūliuku, sau išsirinkau tikrą darbinį arkliuką – šiltą, storą ir tvirtą Lettlopi siūlą.
Spalvos pasirinkimas nieko, mane pažįstančio, nenustebins – mėlyna man tinka ir patinka, tik pastaruoju metu Lettlopi gan skurdžią iki šiol melsvų atspalvių paletę papildė labai gražiom ir turtingom spalvom, o aš išsirinkau tokią… labai paprastą. Pagal skeptiškiausiai mano vertinamą kriterijų – kad prie visko tiktų. Skepticizmas turbūt suprantamas visiems, šį kriterijų taikantiems – ieškai tokio abstraktaus varianto, kad tiktų prie visko, o realybėje paaiškėja, kad netinka prie nieko konkrečiai;). Bet ši paprasta tamsiai mėlyna man tiko prie daug :).
Tai yra tikiuosi, kad tiks, nes megztukas toks dar visai šviežias ir prie daug dar nespėjo pasiderinti;). Kol gili žiema, nešioju jį kaip apatinį sluoksnį, o atšilus planuoju vietoj striukės. Tiesa ta, kad ši vilna yra tokia šilta, kad net ir neplanuodama su juo vienu vaikščioti žiemą, pozuodama nuotraukoms nei kiek nešalau:).
Kaip ir Kristinai, Židronės paprotinta, truputį paplatinau priekį, nes originaliame modelyje priekio skvernai neužeina vienas ant kito, o drabužis šiltas… Pridėdinėjau ne priekinio iškirpimo linijoje, o rankovių (pridėjimo vietos pažymėtos nuotraukoje) įstatymo vietoje – plotis gaunamas, koks nori, o priekinė linija labai gražiai lygi išlieka.
Kišenės tokiam daiktui privalomos;), tik megztos jos iš plonesnės tokios pat spalvos 2 gijų estiškos vilnos.
Megztukas megztas iš Lettlopi 9420, modelis – „Girlfriends Cardigan Anke„.{jcomments on}