Kol nykštukai atsibus ir ištrauks latviškų pirštinių kursų laimėtoją, ir aš pasirodau su „tikru” daiktu, ne tik pavyzdėliais;).
Kankorėžių raštas yra paprastas, bet toks efektingas, kad jau nuo rudens svajojau apie tokias pirštines. Išsirinkau Sirri 5/2 spalvas, kad jos kuo panašesnės į tikrus kankorėžius būtų (32, 31, 28), spalvota tik riešo juostelė.
Jos galiukai kažkaip ekspromtu nesusikišo, kaip įprasta galus slėpti, o susipynė į trumpas juosteles (joms kaip tik 4 siūlų reikėjo;)) –
ir papuošimui, ir praktiškam pakabinimui pagaminti.
Šviesiai rusva Sirri sruoga kurį laiką gulėjo vitrinoje, kur ją negailestingai kepino saulė. Ir aišku, artimi ryšiai su tokiu galingu dangaus kūnu negalėjo praeiti be pasekmių. – saulės „nubučiuotas” siūlas vietomis stipriai pašviesėjo ir nugulė mano atsargų dėžėse laukti tinkamo tokiam „dažymui” projekto. Ir sulaukė – tas netolygus šviesiai rusvas siūlas lyg sutvertas kankorėžių skujoms.
Seniai begaminau tokį gerą limonadą iš gyvenimo citrinų;)…
O tuo tarpu… Naujų mezginių per dieną neatsirado, tai visus pasirodžiusių vardus surašėm ant tokių pirštinėtų girliandų:),
prie kurių nykštukas jau tiesia savo rankytę.
Pirštinytė išrinkta,
nuo kitų atskirta ir…
mano mamos siūtas projektų krepšelis tenka ŽIVILEI MAŽEIKIENEI!
Valio nugalėtojai ir triskart (o kai kam ir nkart) valio visoms sudalyvavusioms, išmokusioms kažką naujo ir taip išmoningai savo mezginiuose tas žinias pritaikiusioms. Ir taip gražiai bei šiltai žiemą pasitikusioms:)){jcomments on}