Labai mėgstu megzti kojines, nes mažame aiškios formos daikte galiu realizuoti pačias įvairiausias idėjas. Jos greitai įgyvendinamos (100g kamuoliukas yra maximum mezgimo), kojines galima megzti pačių įvairiausių spalvų, nes jų nereikia derinti prie veido, nereikia rūpintis, kaip raštas susiderins su forma, nes ta forma, paprastai kalbant, yra lygus cilindras su nedeliu atsikišimu aka kulnas.
Kojinių mezgimas man yra labai kūrybiškas užsiėmimas dar ir dėl siūlų pasirinkimo. Visi 4 gijų kojininiai siūlai yra beveik vienodos sudėties ir siūlo struktūros, todėl yra puikiai derinami tarpusavyje, nesvarbu, vienspalviai ar marginti. O prieš jų pasirinkimą susidrovėjęs akis nuleistų ir Aladino džinas, visi žinom;). Privengiu kojinėse tik rimtų pynių ir žakardo, nes pastarasis sukuria neelastingą medžiagą, kas kojinėms yra rimtas minusas. Bet ir be šių technikų yra kur prasisukti;).
Demonstruoju savo pastarųjų mėnesių derlių:).
Parinkti raštą vienspalvėms kojinėms – tikrai ne raketų mokslas, bet kai kurių dizainerių atradimai būna tokie vykę, kad labai norisi įgyvendint neatradinėjant Amerikos. Tokia ši raudona pora „Dizzy„, mano vienos pirmųjų atrastų kojinių dizainerių –Cookie A.
„Debesų mozaikos” idėja – penkios juostos iš penkių skirtingai margintų melsvai-pilkų kojininių siūlų. Prie jų turėtų būti 5 nuotraukų – 5 skirtingai debesuotos dangaus juostos – koliažas. Nuotraukų nepadariau, bet kojines numezgiau;).
„Broken Jack” – mano pastaruoju metu ypatingai mylimas raštas, neatsibostantis ir vis į naujus koloritus susidėliojantis. Ši pora vadinasi „Albertina” ir yra įkvėpta to paties pavadinimo muziejaus Vienoje kėdės. Tiesioginį panašumą, sutiksiu, įžvelgti nelegva, bet idėja užgimė būtent žvelgiant į nuostabų kėdės audinį. Siūlai neretai nuveda savais takais…
Ryški pora vadinasi „Jurginų turgelis”, tokį rudenį kurį laiką regėjau Gedimino prospekto ir Jogailos gatvių sankryžoje.
„Skelbimų stulpas”, mano nužiūrėtas Čiurlionio stotelėje, bet jis tikrai ne vienintelis toks;).
Ši pora vadinasi „Paslaptingas bičių gyvenimas” dėl dviejų priežasčių. Tuo metu skaičiau to paties pavadinimo knygą ir paeksperimentavau su rombais, keisdama siūlą rombo pradžioje ir pabaigoje (iki tol rombas paprastai būdavo iš vieno kamuolio arba keisdavosi dėl siūlo trūkumo, ne dėl sumanymo). Centrinė šešiakampė rombo dalis man priminė korį, kol lipdant vieną korį prie kito gavosi… Dovydo žvaigždės. Bičių nesupaisysi, Mikė Pūkuotukas paliudys.
Dažniausiai šį modelį (Broken Jack) aš mezgu iš įvairiausių siūlų, todėl net jų nevardinu, nes vienus žinau, kitų jau nebe, svabiausia man – idėją atitinkančios spalvos, tačiau ir iš vieno smagiai margino kamuoliuko jos išeina puikios. Ši pora – iš jau nebegaminamos Opal serijos, bet taip pat puikiai išeis iš beveik visų gaminamų:).
Dar vienas eksperimentas, šį kartą naujos technikos – marlisle. Trumpai sudėtingą dalyką pasakojant, tai imami du siūlai ir tarpais mezgami kartu, tarpais – tik vienu siūlu (kitas eina išvirkščioje mezginio pusėje kaip spalvotam mezgime). Tos vieno siūlo detalės ir sudaro raštą margame fone.
Vienspalvį kojininių siūlą šiai porai suderinau su plonyčiu Noro Stained Glass ir Cashmere Flavor.
Įkvėpimo savo poras kuriant:){jcomments on}