Pati švelniausia vilna skaidrių pirmosios žalumos ir žiedų spalvos – prieš tokį drabužį net pats pavasaris pasigėdys vėluoti.
Be galo gražus, universalus ir visur tinkantis rūbas.
Patys spalvų perėjimai pakankamai sukuria judesio, kad nebereikia jokio papildomo rašto, tik megzti ir gėrėtis kaip dyžiukai platėja ir siaurėja demonstruodami konstrukciją.
Atkreipkite dėmesį, kaip gražiai raibuliuoja spalvos kartu su tolygiu pusapskritimiu, iš kurio ties pažastim atsiskiria rankovės ir kūnas. Ir dar į pažastis – joje slepiasi priekinės kaklo iškirptės formavimas, kad matomoje kaklo dalyje niekas nepertrauktų spalvinių ratų.
Tatjanos Liadnik megzta tunika iš Edition 3.0 2301 (Rasos lašas).