Įrašas, glostantis mano širdį…
Kartą viena dizainerė, kurios pirštines testavau, man rašė, kad ji vis žiūri, kaip kažkas įgyvendina jos nupaišytą idėją ir jai toks stebuklas tai atrodo. Kad kažkam įdomu, kažkam patinka, kažkas vaikščios su numegztu tavo sugalvotu daiktu, tikru daiktu! Nevalgau dizainerio duonos ir negaliu pasigirti dažnai tokiais jausmais, bet kiekvienas realizuotas tavo modelis apgaubia širdį šiluma, kuri nukonkuruotų net islandišką vilną…
Visos šios šiltos skaros iš tiesų buvo numegztos kartu su išskrendančiais paukščiais vėlyvą rudenį žiemos šalčiams pasitikti. Asta mezgė iš Dalios pasirinktų prancūziškų siūlų, tik kraštelis pasibaigė šilta Sirri vilna, priderėjusia prie bendro kolorito.
Aušrai teko megzti net du variantus iš islandiškos Plotulopi vilnos.
Vienas – šviesėjantis tolyn, kitas – tamsėjantis…
Mat pirmąją skarą pasiėmė dukra, jautruolė, nemėgstanti jokio kandimo. Ir nešioja šią skarą po paltu tiesiai ant kaklo. Ir niekas nekanda… Šia istorija ir rėmiuosi, siūlydama išbandyti Plotulopi, gal jis tik lentynoje kandus?;))
Agnės skara savo koloritu taip pat įsipaišo į bendrą kompaniją, matyt, natūralios spalvos geriausiai tinka tiek prie drabužių, tiek prie modelio.
“Negaliu sakyti, kad šiais metais žiema mane užklupo netikėtai, mat dar prieš kelias savaites pradėjau svarstyti įvairius siūlų ir modelių variantus. Reikėjo kažko ne itint sudėtingo, nes pašonėje nuolatos turiu dėmesio reikalaujantį mažą stebuklą – Matuką 🙂 ,Bet užteko užsukti į MZ ir viskas atsistojo į savo vietas – skara kabojo parduotuvėlėje (tad galėjau “prisimeruoti” 🙂 ), raštas be ypatingų akių skaičiavimo, o siūlų spalvų gama leido pasirinkti tai, kas dera prie mano žieminių batų ir nuolatinio šiais metais “palydovo” – vaiko vežimo 🙂 ,Šilta, puri, minkšta islandiška vilna bus išbandyta dar sykį, net neabejoju :)”
Šie mezginiai pavasarį MZ dienoraštyje atsirado ne atsitiktinai, nes rudenį išlydėję paukščius, pavasarį vėl juos pasitinkam.
Su šiuo mezginiu galime stebuklingai juos prisišaukti, kai pirmieji pavasario požymiai dar nejuntami, o tik nujaučiami. Šilta skara apsigobus galime mojuoti jų būriams, nes žiema dar tik traukiasi ir visai nešilta. Ji pravers iš ilgesingą bei vėsią vasaros naktį, greitai ir nepastebimai persiritančią į rytą, o ir rudenį bus vėl smagu kartu su ja įsilieti į mus paliekančius trikampius danguje…
Prasideda ilgų vakarų, šviesių savaitgalių ir kelionių metas. Kaip rašė Agnė, įsijungusi “į šios skaros mylėtojų būrį, modelis greitai ir lengvai mezgasi“. Daug ripso, vietoj schemos lapo galima žvilgterti į dangų. Ar ne tokio mezginio reikia vakarojant su draugais?
Pirmoji skara megzta Astos Bekintienės iš Bergere de France Lima 22487, 22627, Sirri 5/2 32. Dvi rusvos skaros (šviesėjanti ir tamsėjanti) megztos ir fotografuotos Aušros Svarauskienės, siūlai – Plotulopi 0003, 1030, 1026, sudėlioti skirtinga tvarka. Skara su šermukšniais megzta ir fotografuota Agnės Tribulskienės, siūlai – Plotulopi 0003, 0009, 1030. Modelis – “Skrendančios žąsys“.