Turbūt neatsiras nė vieno žmogaus iš skaitančių šį tinklaraštį, kuris, nuvažiavęs į Islandiją, nepasidomėtų ir unikalia šios šalies vilna.
Rasa grįžo iš kelionės su įspūdžiais, pasakojimais ir stebuklingom Plotulopi „lėkštėm” sau ir draugams lauktuvių. Labai greitai jos garderobas pasipildė dviem naujais lengvais ir labai šiltais megztukais.
Žaismingai sudryžuotu užmestuku (kas atsispirs toms spalvoms???…)
ir kultūringu prie visko tinkančiu susegamu (tik dabar pastebėjau, kaip koketės juostelės susišaukia su sijono klostėm).
Prie tokio natūralaus pūkuoto reikalo taip pritiko medinės mėlynom gėlėm išmargintos sagutės.
Atsivežė ji ne tik siūlų, pasėjo rimtą bacilą – susidomėjimo ir susižavėjimo.
Jurgita iš šio siūlo nusimezgė turbūt patį tinkamiausią jai modelį – pončo ir megztinio hibridą.
Tą, kuris turi šildyti, jau čia islandiška vilna niekada nepaves. Taip šildys, kad vos prikalbinau Jurgitą vakar fotografuotis (t.y., ateiti su juo), šilta, sako man, +17 laipsnių…
Labai gudrios konstrukcijos drabužis (platinamas priekyje ir suimamas šonuose) nė iš tolo neprimena vintažinių skraisčių. Rankovių ilgis – idealus patogiai ir šiltai jaustis.
Vaizdas iš arčiau – priekio didinimas dekoratyviomis skylutėmis.
Pirmi du megztukai megzti ir fotografuoti Rasos Juškienės. Dryžuotas megztas iš Plotulopi 0013, 0014, 1432, modelis – „caramel”. Mėlynasis megztas iš Plotulopi 1432, modelis – „Ditto„. Sagos – Jim Knopf. Megztukas-skraistė megzta Jurgitos Žilinskaitės iš Plotulopi 0014, modelis – „Climb Every Mountain”.{jcomments on}