Vakar parduotuvėje su mezgėjom pašnekėjom apie orus, tai ėmiau galvoti, kad gal klimatas mūsuose tikrai radikaliai keičiasi. Po vėsių rytų ir naktų periodų vėl grįžo totalinis karštis net vėlų vakarą – kur tai matyta rugpjūčio pabaigoje??? Šiandieninis apsiniaukęs rytas ir lietaus imitacija vėl gražino viltį, kad megztų drabužių mums visgi reikės…:).
Bolero yra nuostabus reikalas lengvai vėsai. Prie suknelės ir prie kelnių. Puošnu, šilta, stilinga ir nė nekvepia žiemos garderobu:). Kai Tomas su žmona rinkosi siūlus šiam mezginiui, pakalbėjom, kad bus vasarai. Kuriai nors… “Šiai!” – pasipiktinau ir Tomui teko prižadėti, kad bus šiai. Nuotraukas gavau beveik rugpjūčio viduryje ir turiu uždėti šiam pažadui riebų pliusą – vasara pas mus, kaip pamenat, ir prasidėjo rugpjūtį. Lyg dar ir nežada baigtis, tai šis užmestukas dar turės laiko džiuginti savo šeimininkę.
O istorija labai trumpa: “noriu, kad būtų paprasta ir be jokių “navarotų” – tad teko nusileisti ant žemės ir … numegzti ;). Dėl paprastumo aš tai suabejočiau (kaip tik vakar su Virginija apšnekėjom, kaip “lengva” megzti gerų ir išvirkščių akių raštus, ypač pirmyn-atgal), bet rezultatas gaivus, vasariškas ir labai nešiotinas.
Tomo Karavaičio megztas užmestukas ir nuotraukos. Siūlai – Cotton Eco 02, 52.{jcomments on}