Palaidinė ši buvo suplanuota praeitą vasarą, baigta rudenį, kai jau net nusifotografuoti buvo per šalta. Ir visai ne ta aplinka, nes šio megztuko spalvos – iš vasaros pievų. Vasaros kvapams ir vaizdams burti…
Paprastas reglanas, tik priekinei daliai uždėta tiek akių, kiek reikės apačioje, ji reglano didinime nedalyvavo. Pagal idėją ripsas prie kaklo turėjo kiek susitraukti, suformuodamas gilesnę iškirptę, o po ripso vienoje eilėje pridėtas trūkstamas skaičius akių turėjo pagaminti raukinukus. Bet šis siūlas užburia spalvomis, formos vingrybėmis rūpintis jis jau nebeturėjo laiko…
Tokios pačios spalvos palaidines mezgėm abi su Edita, tik ji ėmė dvigubą siūlą ir preciziškai sutaikė spalvų perėjimus. Abi planavom kartu fotografuotis, bet seniai Editos nemačiau ir nežinau, kaip jai sekasi pabaigti paskutinę rankovę. Nebūčiau ir aš savo pabaigusi praeitais metais, jei ne nykštukų pagalba. Visiems pavyduoliams iš karto atsakau, kad mezgantys nykštukai gyvena tik siūlų parduotuvėse, norint jų turėti, reikia pirma įsitaisyti parduotuvę. Pasvarsčius, gali tekti kaip auksinei žuvelei prisipažinti, kad lengviau pasirūpinti taika visame pasaulyje nei veikiančia Windows Vista:).
Tų pačių spalvų ir vasariškas Audronės megztinis iš praeito įrašo, tik lino pablukintas ir pabalintas.
Atskirai spalvas į sudedamas dalis išnarsčius, nei viena ne mano, bet visuma mane akimirksniu nukelia į žydinčius laukus…
Megztukas megztas kartu su nykštukais iš Noro Stained Glass 6.{jcomments on}