Šiam savaitgaliui – ankstyva Evelinos kalėdinė dovana visoms mezgėjoms – štai tokių šiltų ir jaukių šlepučių receptas. Savaitgalis ant nosies – spėsite ne tik savo kojas šiluma aprūpinti, bet ir ne vienam mielą kalėdinę dovaną sumeistrauti:).
Arašymas bus „kūrybinis”, meniškas, nes reikia vis patikrint, ar gražu, ir akių skaičių teks koreguoti pagal siūlų autoritetą ir charakterį. Manąjį akių skaičių diktavo šiurkšti naminė vilna. (Balsas iš minios: „Megzkite iš kojininių siūlų, ilgiau nešiosite!”. Jį užgožia dalykiškai susidomėję: „Ššššš!!!”) Nurodysiu akių skaičių orientacijai pagal šį pavyzdį.
Uždedame 9 akis ir mezgame ripsu 14 eilių (suskaičiuojam 7 ripso „gumburėlius”). Kita eilė – kraštinė akis, užmetimas, gera, užmetimas, 2 geros, užmetimas, gera, užmetimas, 2 geros, užmetimas, gera, užmetimas, gera (paskutinė). Išvirkščioji eilė mezgama išvirkščiomis akimis. Kitos eilės, manau, matosi nuotraukoje: gerojoje pusėje vis 6 akimis praplatėja tarsi šakos iš 3 medžio kamienų, kurie prasideda 15 eilėje tarp užmetimų.
Per patį vidurį išskiriame 11 akių (bus padas), t.y. vidurinė akis ir po 5 akis iš abiejų pusių (galime pažymėti žymekliais, kurių aš neturėjau, nes šuniukas sunaikino), bet nebūtinai, nes šią dalį megsime ripsu, todėl ji visada atsiskirs, be to jos plotis bus 11 akių iki pat tapuko pabaigos. Taigi, padą mezgame tarsi kojinės kulną: 11 akių trumpą eilę, paskutinę 11-ąją pado akį sumezgame su 12-ąja (šono), grįžtame atgal, vėl 1,2……11-ąją sumezame su 12-ąja, grįžtame, kol iš abiejų pusių mažinant akis ant virbalo lieka pado 11 akių (3 nuotrauka).
Vėl panašiai kaip mezgant kojinę – turime surinkti iš kiekvienos paduko pusės kraštines akis iki pat tos vietos, kur pradėjome (1-osios eilės). Man gavosi taip: 11 akių padukas + iš kiekvienos pusės surinkau po 12 akių – lygu – 35 akys ant virbalo.
Vidinės ir
išorinės pusės nuotraukos. Turime 35 akis, kurias mezgame taip: 7 akys ripsu (kraštelis), 5 akys gerosios tapuko išorėje (šonas), 11 akių ripsu (padukas), 5 g. akys (šonas), 7 ripsu (kraštas). Iš viso 24 eilės (12 ripso gumburėlių).
Užkulnis: 11 akių padukas mezgamas trumpomis eilėmis (vėl kaip kojinės kulnas), 11-ą akį sumezgant su šalia esančia tapkutės šono akimi, taip mažinant po 1 akį kiekvienoje eilėje, kol belieka 11 akių ripso užkulnis (užsilenkęs padas).
Užbaigiamoji eilė, nenutraukus siūlo čiumpame kabliuką ir apneriame „vėžio žingsniuku” kraštelio sutvirtinimui. Psio. Valioo. 🙂
Likusios nuotraukos – papildomos iliustracijos. 🙂
Apie autorines teises ir modelio kilmę. Aprašymas ir nuotraukos tai mano, bet kaimynė, kuri užkrėtė tais tapukais, sako, kad schemą gavo iš kitos kaimynės, o kita kaimynė iš kažkokio žurnalo atsišvietė. Taigi, reiktų tuomet nurodyti, kad čia laisva interpretacija kito autoriaus darbo… Na, tai nėra kopija, ripsinis padas tai tikrai mano „išmislas”, ir akių skaičius suinterpretuotas pagal mano siūlą… Visi požymiai rodo esant liaudies meną.
Evelinos Drazdauskienės mezginys, nuotraukos ir tekstas. Ačiū širdingiausias dar kartą!{jcomments on}