Praeito įrašo pabaigos „likučiai” buvo tikrai ne pretekstas, greičiau akstinas šiam megztiniui. Pats tikriausias ramybės drumstėjas buvo šis Virginijos megztukas. Tik ir laukiau kokios progos paimti tuos mažus tvidinius kamuoliukus.
Pamačiau šį testuojamą modelį ir supratau, kad ta valanda išmušė. Originale naudojamas spalvas galima suskaidyti į dar daugiau, kiekvieną fragmentą mezgant atskira spalva. Tų kamuoliukų tiek daug, kad užteko skirtingai nuspalvinti abi rankoves, pečius ir net pirmą priekio bei nugaros dalį.
Pilkasis Virginijos megztinis taip ryškiai pakeitė orientaciją, kad sukausi nuo taip anksčiau akis traukusių ryškiaspalvių, spalvotai tvidiškų kamuolėlių prie subtilių ir monochrominių.
Kadangi tų, subtilių, tiek daug pilkšvai-melsvai-žalsvų nebuvo, teko į kompaniją priimti ir garsiau kalbančius. Oi kaip akį rėžė ta alkūnės dalis – lyg į prislopintą vėlyvo rudens peizažą būtų netikėtai įsiveržęs koks egzotiškų kraštų paukštis.
Šilta vonia visus gabaliukus sujungė į vienį ir šiltas, minkštutis, jaukus megztukas pasiruošęs džiuginti mane kartu peizažais už lango…
Megztuko modelis dar testuojamas – „Got the blue„, megztas iš Rowan fine Tweed 364 Buckden, 365 Askrigg, 377 Muker, 368 Gunnerside, 378 Litton, 379 Skipton, 380 Nappa.{jcomments on}