Mūsų miškai turtingi šiemet visokiais grybais, ne tik tais valgomais. Kai kurie džiugina ne žmonių pilvus, o akis ir širdis.
Gali džiuginti ir ausis. Ir visų praeivių akis. Ir šildyti visų širdis, numegzti iš pačių gražiausių spalvų siūlų.
Ir džiaugsmingais rūkais užkloti visus rūpesčius ir liūdesius mūsų galvose.
O jei tokia gražuolė – ne viena garderobe, ryte išeidami į lietų galėsime pasirinti kaip laimingą sapną vakare…
Galėsime jomis nuspalvinti savo dieną. Ir pasiųsti praeiviui spalvotą rudens linkėjimą.
Šios kepurės-grybai auga visur. Jos neišrankios orui, aplinkos užterštumui, temperatūrai.
Atsiranda taip pat greitai kaip grybai miške. Tereikia nediduko spalvoto kamuoliuko ir jaukaus vakaro su virbalais.
Ir gražuoliai stereum ostrea susibanguos ant Sinagogos tvoros,
ant šaligatvio plytelių,
sienos įtrūkime…
Nes stebuklai auga visur.
Visos trys kepurės megztos pagal tą patį Žirafų receptą – „Stereum ostrea„. Pirmoji ruda megzta Aušros Svarauskienės (Daiva tik pozuoja:), turbūt patikėjusi kitos Daivos žodžiais, kad kas pozuoja, tas ir nešioja:)), prie jos priderinta skara „Lazy Katy”, siūlai – Noro Flower Bed 147. Kitos dvi kepurės megztos Rūtos Iliuk iš Noro Flower Bed 1299 ir 1274.{jcomments on}