Paspaudus šaltukui, kepures prisiminė net ir tie, kas iki šiol sėkmingai jas ignoravo. Kepurė, rodos, daiktas mažas, bet labai svarbus ir ne visiems jis taip paprastai padaromas, kaip ne kam atrodo. Juk ne veltui Viduramžių mezgėjo meistro vardui gauti pretendentas turėjo pateikti būtent savo darbo megztą ir veltą kepurę. Kepurė turi nekąsti, gerai gulėti, nelipti ant viršugalvio ir nekristi ant akių, ji turi būti gražiai išmodeliuota ir dailiai atlikta, nes viskas labai matosi. Kepurė toli gražu nėra vien galvos šildymui – pirmiausia ji turi tą galvą puošti, o tai reiškia ir priderintas spalvas, ir formą, ir stilių, tai yra, visa tai, ką matote naujoje Rūtos kepurių kolekcijoje.
Toli gražu ne vien tik kepurių – drabužiai turi dėrėti prie viso garderobo ir pritaikyta skara (ar kepurė prie skaros) labai palengvina kasdieninį rūpestį „Ką šiandien rengtis?”
Visoje kolekcijoje dominuoja Rūtos šį rudenį atrastas kepurės modelis – apačioje vienspalviame fone margo siūlo raštas, tolau spalvoti išvirkščių ir gerų akių dryžiukai (išvirkščiom akim mezgamas pereinamas siūlas, gerom, kurios pasislepia – vienspalvis).
Paskaičiuotas reikiamas ilgis, plotis, nuleidimas – toks modelis puikiai tiko ne tik pačiai Rūtai, bet ir visai jos šeimynai (nenuostabu turbūt:)). (Matavosi ketvirtadienio kompanija ir tikrai ne visoms tiko – kiekvienai galvai reikia atrasti savo kepurę!)
Ir visiems viskas suderinta – kepurė sūnui pritaikyta prie seniau megzto baktuso.
O kai modelis tinka, tai modelis „kiek galvų, tiek kepurių” čia visai netinka, nes kepurių reikia žymiai daugiau.
Na, ir skarų prie jų…
Rūtos Juzėnienės megzti visi daiktai ir nuotraukos. Pirmoji kepurė megzta iš Noro Flower Bed 1349 ir Berlaine (bisque), skara megzta iš to paties Noro Flower Bed 1349, modelis – „Motley„. Sūnui kepurė megzta iš Noro Flower Bed 147 su Berlaine (acier). Paskutinė (įraše, ne gyvenime;)) kepurė megzta iš Drops Big Delight 04 su Lima 9015.{jcomments on}