Kaip visada po kursų, skaičiuojam viščiukus mezginius. Taip smagu pasidžiaugti nauja technika atliktais darbais, naujai išbandytais dalykais, naujais modeliais. Dalyvėms smalsu pamatyti, ką numezgė kursų kolegė…
Sarmite Mikulionienė pirmoji atsiuntė savo šlepučių nuotraukas. Originalus modelis truputį pakeistas – patrumpintas ilgis, o padas megztas iš kojininių siūlų, kad ne tik puoštų, bet ir ilgai nešiotųsi:).
Eglės Grigienės megzos pirštinės:
Ir Vilmos Prapiestienės mezginys, per kursus atrodęs maždaug taip,
netrukus virto dailiu kaklašildžiu ant dukros kaklo:) Kaip matot iš nuotraukos, ne vienas tas kaklašildis vertas atskiro dėmesio, bet šiandien – kursinių mezgnių istorija ;).
Per skarų kursus mezgėm štai tokią skarą:
Sudėjau du kiauraraščius (žiedai ir lapai) vieną po kito, kad skara būtų kaip žydintis krūmas. Ir išbandžiau taip rūpimą siūlą – “Highland Alpaca fino”. Puikus siūlas, kai norisi jaukios, minkštos, ne pačios ploniausios, bet nesunkios. Pati ta skara žiemai – minkštas šiltas žydintis debesėlis:).
O štai ir daugiau pražydusių kaklų bei pečių:). Gražinos Rašytinytės saulėta skara bus komplektas prie tokios pat beretės:
Pati pirmoji – ir oi kokia neprisvilusi! – Erikos Martinavičiūtės skara iš spalvingo “Delight” (10) siūlo:
Ir plonytė, bet labai labai šilta Živilės Mažeikienės skara iš estiškos Aade Long 8/1 vilnos. Lapai ir pumpurai 🙂
Kalėdų proga netraukiam burtų šiandien, jei kas prisimins savo jau pabaigtą ir gal net nešiojamą ar jau pakuojamą mezginį, laukiam nuotraukų visą dieną, o ryt ryte trauksim iš skrynios nykštukų kepurę, o iš krepšelio – nugalėtojų vardus :). Iki!{jcomments on}