Vaizdai iš mūsų šeštadieninio pikniko Verkiuose – viešai švenčiam pasaulinę mezgimo viešumoje dieną.
Kaip šventę organizavom, tokią ir turėjom – jaukią ir kamerišką.
Mane karts nuo karto savigraužos kirminas užpuldavo, kad reikėjo labiau pasistengti, viešiau, garsiau, plačiau ir įdomiau. Tam, kad prie mūsų smagios kompanijos prisijungtų visi, kurie tiki, kad mezgimas yra jėga. Jie tada turėtų dar daug progų įsitikinti, kokia jėga ir mezgimo draugai ;)!
Net mano vienas vaikutis pavydžiai atsiduso, žiūrėdamas nuotraukas – kodėl jo čia nebuvo?…
Tiesa, tokius jausmus jam sukėlė ši nuotrauka:))
Verkiai – mylima vestuvininkų lankymosi vieta. Viena nuotaka prisijungė prie mūsų ir, stebint visam pulkui puošnių pamergių, įrodė, jog reikalui esant, tikrai galės apmegzti savo būsimą šeimą:).
Vakare kompanija išsiskyrė, dalis nusprendė, jog labai smagu būtų tiek pasėdėjus pėstute kiek paėjėti namo panere. Audronė kaip tik ir užfiksavo mus grįžtančias.
Visi kiek nerimavom dėl lietaus, nes Lietuvoje kažkaip nenuspėjamai kinta klimatas. Dabar tropinis etapas, nė dienos be lietaus, tik ne tokio ilgo, pilko, merkiančio, o triukšmingo, šilto ir efektingo. Griaustinis gąsdinančiai grumėjo visą popietę, bet dangus pratrūko tik jau susipakavus visus mezginius ir įspūdingų vaišių likučius. Tiek, kad nušviestų mums kelią namo dviguba vaivorykštės juosta.
Iki pat Antakalnio…
{jcomments on}