Šis neįprastai trumpas pavasaris gerokai pakoregavo mezgėjų planus. Jokių ten plonų pirštinaičių, lengvų šalikėlių, kepurėlių… Visam tam ilgai buvo per šalta, o vieną dieną – bum – iš dangaus nukrito vasara. Vasara ta dar greičiau teorinė, bet kam, sakykit, noras yra megzti pirštines ar kepuraitę (ne nuo saulės ;))? Nesvarbu, kad dar vėsoka, bet kol nusimegsi, tai tikrai ateis ir tikra vasara. Ir ignoruodami belapius medžius jau dairomės vasarinių siūlų ir modelių…
Riešinės – tegul ir šilumai skirtos – yra maloni išeitis, nes mezgamos visada.Yra mažas mezginys, idealus kelionėms ar vakarams po lauko darbų. Nepaprasta dovana. Nešiojamos tiek viduje, tiek lauke ir tada, kai su pirštinėm lyg ir nebepadoru, bet šalta. Pavyzdžiui, dabar, šią žiemavasarą. O kas greitai susisuks, gal dar ras kur įsiterpusią tarp dviejų sezonų žibučių puokštę…:)
G megztos riešinės ir nuotraukos. Siūlai – Merino Land 12, raštas iš M.Slava knygos „Latviešu rakstainie cimdi” Nr. 47.{jcomments on}