Vaikystėje ne kartą skaitydavau užburiančius pasakojimus apie Merę Popins. Vienintelio dalyko nemėgau – to pasikeitusio vėjo, nunešančio mano magišką pasaulį… Norėdavosi man, kad viskas, kas gera, gražu ir laiminga, tęstųsi amžinai. Ir dabar norisi… Nors suaugau ir žinau, jog viskas juda ir keičiasi ir tame judėjime yra gyvybės šaltinis. Ir viso, kas gera ir gražu. O Daiva štai žiūri į dangų ir juokiasi permainų vėjui. Su nauju megztuku, kuris pradžioje buvo visai kitoks. Sumanytas.
Bet kryptis pasikeitė – į parduotuvę įžengė Žydrė su atsispausdintu raštu rankoje, pakalbėjom, Daiva išėjo iš parduotuvės su tuo lapeliu rankoje, Žydrė tik su siūlais – ir tą patį vakarą pradinis sumanymas apvirto aukštyn kojom.
Ir kaip gražiai apvirto!!!
Atidžiai pažiūrėkite į sagas, tikrai vertas Merės Popins! Net pati panelė Tobulybė nebūtų geriau išsirinkusi. Su tokiu megztuku gali žygiuoti aukštai aukštai užrietus nosį ir patenkinta šypsotis savo atvaizdui parduotuvių vitrinose. Na ir iš aukšto priiminėti komplimentus.
Ir žiūrėti į dangų,
klausantis, ką šnabžda permainų vėjas…
Daivos Jakštienės megztas megztukas, siūlai – Regia Tweed 6-ply 00090, sagos – Union Knopf.{jcomments on}