Čia ne istorija, o istorijos tęsinys. Pradžia – čia.
Draugė, pozavusi su pirmąja kepure, ja buvo taip susižavėjusi, jog pareiškė, kad nešiotų tokią net ir vasarą.
Nuo šiol ji jau ne tik modelis, bet ir savininkė – galės nešioti savąją „Dollheid” kokiu tik užsigeis metų laiku.
O man į galvą tokios toli gražu ne skaisčios mintys lenda. Ar reikia labai gera drauge būti? Ar labai gražiu modeliu? Ar mokėti labai žavėtis?… Ko čia man galvoje atsirado tas zuikis, vėpsantis į pamaivos rankinuką, pilną saldainių ir stengiantis iš paskutiniųjų ją kuo labiau pagirti;) – liūdnai jam baigėsi…
Nukrypau šunkeliais, grįžtu į pavasarį ir pačias pavasariškausias Alpacos spalvas.
Daivos Gridziuškaitės megzta beretė ir nuotraukos. Modelis – „Dollheid”, siūlai – Alpaca 5470m, 7238m, 7300.{jcomments on}