Baigdama pirštinių sezoną, atsisveikinimui norėčiau jam pamojuoti vaikiška rankute. Mano pirmoji pora šiais metais:
Prastai matosi, kas darosi apsnigtam sode. Patamsinam foną ir – zuikis tupi prieš būsimus pietus. Ir morkas sapnuoja (todėl oranžiniai ir žali dryžiai :)).
Norėčiau dar kartą tarti pagiriamąjį žodį „Sirri” vilnai. Ji puikiai tinka pirštinėms suaugusiems, o dar labiau vaikams. Nes ką lauke daro vaikai, visi žinom. Nuo to darymo pirštinės švelnėja ir minkštėja, o vaiko rankutė visada išlieka šilta. Daugelis mamų, pačiupinėjusios pirštinytes, net pagalvoti negali, kaip vaikui mauti tokią nešvelnią vilną. Bet vilna, kaip jau ką tik minėjau, nuo intensyvaus vaikiško naudojimo (sniego vonios ir pan.) tik švelnėja, o žiemą lauke rankos ir visai jautrumą praranda, o pasistojęs vilnos plaukelis odai tik šiltumo pojūtį suteikia. Mažoji Miglė, kuri tikrai nemiega ant šiaudų čiužinio su maišine paklode (visai atvirkščiai – visi tik ir rūpinasi, kad vaikas būtų kuo švelniau ir maloniau aprengtas), visai nesipriešino šiuos zuikius jai užmovus, o paskui kiekvieną kartą maudamąsi pasakydavo: „Ačiū, teta”. Kai man kita teta papasakojo, vos nenumiriau iš laimės, nors protu ir supratau, kad nebūtinai turi būti taip;). Mama juokiasi, kad pačiai pirštinių nereikia, vaiko rankutė delne šildo.
Kita pora iš tos pačios norvegiškų pirštinių knygos, bet jau daugiau akių, tai reikės jau beveik mokyklinio vaiko joms ieškoti.
Vaikiškas pirštines mezgiau šiemet iš pačių įvairiausių siūlų, nes jos puikus mezginio pavyzdėlis. Ši pora iš labai švelnaus pieno su vilna derinio:
Turi būti viena pora su bebrais, kita – su janotais. Bet pamačiau Ravelry vieną projektą, kur viena pirštinė tokia, kita – kitokia, labai man patiko. Ir megzti tik vieną porą, ir tą abi skirtingas, ir pati koncepcija šauni – du draugai visada kartu su tavimi.
Šitą projektą begėdiškai nusikopijavau iš Gitanos. Tiek gėdos turėjau, kad nenusikopijavau spalvų, nors klube likau visai nesuprasta – kam imti bjaurias, bet originalias spalvas, kai jau yra atrastas tobulas variantas?
Aš joms, tiesa, rodžiau tik pirmąjį variantą, antras – sudėjus vieną šalia kito kamuoliukus – banalus net man pačiai atrodė, bet užtai auksinės žuvytės labai tikroviškos!
Pasmerkti mane gali tik tas, kas pats niekada jokių norų neturėjo. Aš jų visada turėjau ir mielai su tokiom pagautom pasišnekėjau.
Išbandytas dar vienas naujas siūlas – Bergere de France „Lima”. Puikiai tiko ir pats siūlas, ir spalvos šiam modeliui – toks vintažų vintažas. Taip ir įsivaizduoju save mažytę rogutėse su tokiom (tik ne tarybinio deficito realybėje, bet… pasvajoti galima). Siūlas mano storesnis nei originale, tai ir pirštinės didesnės. Niekaip ne tik kūdikiui, todėl nuo savęs pridėjau nykštį.
Labai man patiko modelis, tai neiškentusi dar permezgiau jį su savo mylima „Sirri” vilna. Pirmą variantą pradėjau megzti neįsigilinusi, o kai pradėjau, pamačiau, kad delne kas trečią eilutę rašto nėra, tai reikia tą melsvą siūlą pertempinėti. Nelogiška man pasirodė, ypač vaikiškoms pirštinėms – kam joms tie siūlai vidinėje pusėje? Tai jau antrą porą pakeičiau. Delno sniegui išsirinkau raštų iš tradicinių Farerų salų mezginių. Neiškenčiau ir vienai paėmiau tvarkingai krintantį sniegą, kitai – audrą, kai vėjas bloškia sniegą iš visų pusių.
Na, saulė jau šviečia ir net šildo, snaiges tuoj pamiršim… Iki kitos žiemos!
Pirmosios dvi poros megztos iš „Sirri” 5/2 10, 20, 28, C4, C5, C7, modelis – „Frolicking Rabbits„, pirštinės su voverytėm megztos iš „Sirri” 5/2 10, 20, 31, 32, C4, modelis – „Squirrel and Hare„. Du draugai megzti iš pieno ir vilnos derinio „Capuccino” 03, 07, modelis – „Ringo and Elwood„. Auksinės žuvelės megztos iš Karisma 52, 68, 18, modelis – „Goldfish Mittens”. Paskutinės poros modelis – „Nordic Baby Mitts„, pirma pora megzta iš Lima littoral 24883, polaire 20441, antroji – iš „Sirri” 5/2 10 ir C7.{jcomments on}