Pirmoji Kalėdų eglutė „Mezgimo zonoje” buvo papuošta mano vaikų darytais bumbulais, ne visi reikiamo kalibro, bet…:)
Eglutės viršūnę puošė megzta sidabrinė žvaigždė,
o nuo jos driekėsi iš tų pačių sidabrinių siūlų nerta girlianda:
Artėjant antrosioms Kalėdoms, vaikai ėmė manęs klausinėti, kokius žaisliukus ir puošmenas gaminsiu šventėms. „Nieko naujo neruošiu! Trauksiu tuos pačius ir tuos pačius kasmet”. Viskas ir taip greitai keičiasi ir mainosi, kad kosminiu greičiu naujoves šaudančiame pasaulyje tuos mažus pasikartojančius trupinėlius reikia puoselėti it oazes dykumose… Ar ne smagu artėjant žiemai kasmet išvysti tame pačiame lange vilnonį besmegenį?
O užėjus į vidų ant stalo rasti štai tokią miniatiūrinę megztą tikros eglės versiją
su miniatiūrine perlamutrine žvaigždute viršūnėje?
Bet… gyvenimas teka ir vis atplukdo kokių malonių siurprizų. Praeitais metais prie vaikiškų eglutės bumbuliukų prisidėjo Agnės auksu apnerti bumbulai. Šiemet eglutė pasipuošė dar keliais labai gražiais ir šiltais žaislais. Vieną paslaptingą krepšiuką man įteikė nuo galvos iki kojų apmegzta trimetė panelė. Maišelis buvo surištas… šia kepuryte:
o pralupus sidabrą, radau auksą – miniatiūrinį nepaprastai dailiai megztą bumbulą:
O Urtės brolis Nojus įteikė man va tokią mamos megztą eglutę, ją įsmeigiau į didelės eglutės vazoną, atrodo, lyg tikroji eglutė būtų išleidus atžalą, megztą, kaip ir derėtų MZ…:)
Iš Vokietijos šventėms namo parvykusi Dominyka atkeliavo su šaukštu,
prie kurio numegzta miniatiūrinė firminių jos šlepučių kopija:)
O Inga užbėgusi papuošė eglę va tokiom raidėm. Joms ir komentarų nereikia… Nebent, kad negaliu išsirinkti, kuri Z raidės pusė man gražesnė:)
Viską po švenčių kruopščiai supakuosiu ir padėsiu iki kitų metų. Ir jei Dievas duos ilgai gyventi, taip po truputį, po kruopelę ir susirinksim savo stebuklingą žaisliukų kolekciją, kokios yra visuose senuose namuose. Atidarai dėžę eglutei papuošti ir lyg burtų lazdele pamojus sugrįžta džiaugsmas, šventiniai prisiminimai, kalėdinė nuotaika… Gal kada ir MZ turės tokią turtingą savo stebuklų skrynelę, kur kiekvienas žaislas brangus, šiltas, su savo prisiminimais, savo istorijom puoš mezgėjų šeimos eglutę.
AČIŪ!!!
P.S. Eglutė MZ yra gyva, vazonėlyje, gal kas norėtų ją kitą savaitę, kai visi žaisliukai bus jau paslėpti kitoms šventėms, priglausti? Žinau, žinau, vazonuose pardavinėjamos eglutės – ne pati geriausia žaliava sodinimui, bet esu apie tai girdėjusi įvairių istorijų ir ne visos su liūdna pabaiga.{jcomments on}
Rausva kepurytė, raštuotas bumbulas ir miniatiūrinė eglutė megzti Kristinos Adomaitienės, šleputė prie šaukštelio – Dominykos Sidabraitės.