Tokios puodkelės atkeliavo į mūsų namus, kai aš mokiausi 5-7 klasėje, tiksliai nepamenu. Buvo tais laikais darbų pamoka, per kurią mokėmės įvairiausių buitinių dalykų – ruošti valgį, siūti, megzti, nerti, adyti, siuvinėti… Iki šiol atsimenu ne tik mokytojos M.Builienės pavardę, bet ir beveik viską, ką per jos pamokas išmokau. Ir beveik viską (!) naudojau savo tolimesniame gyvenime. Dabar gausu knygų ir internetas lūžta nuo informacijos, tuomet viskas buvo toli gražu ne taip lengvai sužinoma, todėl ypač brangintina. Iš jos gauti receptai ne kartą ir ne du buvo gaminami vėliau namuose, naudojuosi jais iki šiol. Jos pamokyta pasisiuvau sijoną, kurį nešiojau tiek metų, kiek nenešiojau jokio rūbo. Net nesitiki dabar pažiūrėjus į tokio amžiaus mergaites, kad mes tuomet siuvome įleistines kišenes. Mano dukra žiūri išplėtus akis į nubėgusią akį mezginyje ir nežino, ką dabar daryti, viskas plyšta į visas puses, jei nešioji toliau. Mes jos amžiaus mokėmės adyti 3 būdais (vienas iš jų imituoja trikotažą), mano adymą mokytoja įvertino žodžiais: „Jau gali tekėti”. Ir graudu, ir juokinga dabar, kaip mažai adymo būdai lemia sėkmingą šeimyninį gyvenimą…
Grįžtu prie puodkelių. Jas taip pat išmokau nerti per darbų pamokas, grįžus parodžiau mamai. Ir nuo to laiko neįsivaizduoju be jų savo virtuvės. Nėrėme abi su mama, seniau iš kokių prastesnių siūlų, sunaudodamos visus įmanomus likučius. Nėrėme sau ir draugams.
Neriam ir šiol. Tiksliau, neria mano mama. Mums abiems ir abiejų mūsų draugams. Tęsia tradiciją, kol aš užsiimu įvairių naujovių paieškomis. Naujų puodkelių modelių neieškau, man šis tobulas.
Mano darbų mokytoja buvo garbaus amžiaus ir mokino mus klasikinių, laiko patikrintų dalykų. Šios puodkelės dabar jau gali būti laikomos vintažu.
Ką sudomino, papasakosiu, kaip pasidaryti jas patiems. Neriama pynelių eilė, tokio dydžio, kad būtų galima pakabinti vėliau. Pynelė sujungiama ir neriami į ją 4 žemi stulpeliai, 2 pynutės kilpos (jos sukurs kampą), ir vėl 4 žemi stulpeliai šalia pirmųjų, nepaliekant pradinėje pynelėje jokio tarpo. Sukamės. Neriame dabar 5 žemus stulpelius (4 į praeitos eilės žemus stulpelius, penktas į pirmąją vidurį formuojančią pynelės kilpą), 2 pynelės kilpos, 5 žemi stulpeliai (pirmas į prieš tai buvusios eilės vidurio pynelės kilpą, 4 į praeitos eilės 4 žemus stulpelius). Vėl sukamės ir vis taip pat neriam, pridėdami po 1 žemą stulpelį kiekvienos naujos eilės abiejose pusėse, t.y., neriam žemus stulpelius į praeitos eilės žemų stulpelių eilę + papildomas žemas stulpelis į pirmą vidurio pynutės kilpą, 2 pynutės kilpos, žemas stulpelis į antrą praeitos eilės vidurio pynutės kilpą ir žemi stulpeliai į visus praeitos eilės žemus stulpelius. Puodkelė bet kurioje nėrimo stadijoje yra kvadrato formos, todėl gali iš anksto negalvoti apie jos dydį ar pabaigti, kai…baigiasi siūlai.
Baigėsi laikai, kai puodkelėms reikėjo surankioti visokiausius galiukus. Mes paprastai neriame dabar iš storokos medvilnės, pačios derindamos spalvas, o kas nenori mazgų ir galvosūkių – Drops Muscat soft laukia MZ lentynoje.
Ar bereikia pridurti, jog tai puiki kalėdinė dovana? Nereikalaujanti nei daug laiko, nei didelių finansinių investicijų, užtai labai šilta ir labai praktiška. Ir visų be išimties naudojama. Nežinau žmogaus, kuris nenaudotų vienokio ar kitokio daikto karštam puodui paimti. Apie kokius, atsiprašant, skudurus čia nekalbame.
Genovaitės Račinskienės nertos puodkelės.{jcomments on}