Koks šiltas (net karštas) bebūtų rugpjūtis ir neretas būtent rugpjūtį planuojame vasaros atostogas (nes juk vasara!), negali nepastebėti išeiti susiruošiusios vasaros pėdsakų.
Spalvos jau praradę naujagimio šviežumą, ant parudavusios žolės vis daugiau ir daugiau prikritusių išdavikiškai sudžiūvusių lapų, bobutės turgeliuose pasipuošusios kardeliais ir jurginais, visas miškas apkabintas voratinklių vėriniais, žvaigždės naktį be proto ryškios, visa, kas duoda derlių, apkibę uogom, vaisiais, gaivi žaluma išblukusi ir panykusi, pasaulį ima valdyti sodrūs rusvi, raudoni ir geltoni tonai. Išeini ankstų rytą į lauką ir pajunti, kad jau kvepia rudeniu…
Seniai norėjau nusimegzti šią skarą, vis ieškojau tinkamų jai siūlų (dėl lygių akių ploto ir nedidelės lapų rašto dalies norėjau storesnio), kol iš Talino sugrįžusi Jurga atvežė gražiai supakuotą rudeninių rudeninių spalvų estiškų siūlų kamuoliuką. Labai panašūs į mums pažįstamus Aade Long, tik kito, deja, jau nebedirbančio fabriko, kuris gamino tokių pačių ilgų perėjimų siūlus, bet turėjo savitas spalvines gamas.
„Turėsi ir numegzti”,- pasijuokė Jurga, pamačiusi, kaip susižavėjusi apžiūrinėju sruogą (čia matyt akmenėlis į mano pasisakymų, kaip myliu siūlus ir juos kaupiu bei gėriuosi, darželį:)). Nė neketinau tos sruogos pridėti prie kolekcijos, tą pačią minutę žinojau, ką iš jos megsiu (tą patį modelį mezga ir Jurga, sutapimas?…hm,hm) – pasisveikinimą su rudeniu. Kadangi skara gana didelė, pritrūkau pačiai pabaigai, tai išsitraukiau š kartą ne iš savo gausių aruodų, o radau idealų atspalvį ir storį dviejuose neseniai gautuose didžiuliuose maišuose turto , hm, t.y.,”likučių”. AČIŪ!
Modelis: Gingko Shoulderette Shawl, estiška „Evilla” vilna.{jcomments on}