Pamenate indėniškas riešines, kurias mano draugė numezgė savo indėniškos širdies sūnui? Šiandien tęsinys.
„…kas galėjo pagalvoti, kad tos gražiosios indėniškos riešinės Joriui laikys panašiai tiek pat, kiek ir kelnės – pusę metų, geriausiu atveju. Nebūčiau pagalvojusi, kad tai apskritai įmanoma, bet va – prikabinu įrodymą, iš tikrųjų jos graudžiau atrodo nei nuotraukoj…(žr. viršutinę nuotrauką – pastaba mano) Žodžiu, pažadėjau iki rugsėjo apsiūti tą nudrengtą kraštelį kokia juostele, dar turiu laiko… O tuo tarpu numezgiau naują porą.
Kadangi šitas indėnų karys užaugęs bus ne vadas, bet šamanas, tai nusipiešiau raštą pagal šamano krepšį iš tos pačios knygos apie Šiaurės Amerikos indėnus, taikydama autentiškoms kuo artimesnes karoliukų spalvas, tik nepagalvojau, kad originale fonas šviesus, o aš juk ketinau megzti tamsiai pilką. Tai va dėl to man lyg ir trūksta čia kiek ryškumo, ekspresijos, bet kadangi Joris labai patenkintas, jam viskas patinka – ypač ta šviesiai žalia viršuje, tai ir aš neketinu per daug graužtis, kaip čia būtų gražu, jei būtų taip, kaip dabar nėra, juk vis tiek turbūt kitą vasarą reikės ką nors panašaus megzti 🙂
Tai tiek šį kartą, iki,
Dangirutė”
Dangirutės Giedraitytės megztos riešinės sūnui Joriui ir laiškas, nuotraukos jos dukters Guostės, siūlai – latviška Ogrės vilna{jcomments on}