Mano pažintis su Koigu siūlais prasidėjo kaip ir su daugeliu kitais – iš knygų ir interneto. Pamažu pradedi atpažinti juos tarp daugelio mezginių, kaip atpažįsti Noro siūlus milžiniškoje margumynų jūroje – nes marginti yra labai charakteringai, jaučiasi ryškios kuriančios asmenybės ranka, kurią mėgdžiok nemėgdžiojęs…
Platoniškai meilei galą padarė Siga, atsiuntusi Kalėdoms dovanų vieną nuostabią paties populiariausio jų siūlo KPPPM sruogą. Ją išsisukau ir pasidėjau prieš akis, nežinau, ar labiau grožėtis, ar pamedituoti, ką čia tokio tobulai tinkančio pritaikyti… Kol taip meditavau, atsirado proga susipažinti iš arčiau, vienoje siūlų mugėje Koigu pristatinėjo savo siūlus ir parodos pabaigoje buvo galima jų įsigyti. Kadangi spalvų gama labai plati, atsivežę jie buvo visų po… 1 sruogą. Prisirankiojau ir grįžus namo pratęsiau meditaciją. Peržiūrinėjau modelius Ravelryje… Apsistojau ties skara, bet kokią išsirinkti? Siūlai labai margi ir venos sruogos (165m) skarai labai per mažai. Ieškojau tokio modelio, kad dalis būtų lygiom akim, tuomet geriausiai atsiskleidžia marginimas, o dalis – koks neįmantrus kiauraraštis, kad suteiktų skarai įdomumo ir lengvumo, bet nebūtų to meniško margumyno užgožtas. Prisiminiau Jurgitos dienoraštyje rastą jos megztą skarą „Little shells„, kuri man labai graži vienspalvė, bet pritiko ir margiems siūlams. Beliko tik sutaikyti skirtingų spalvų sruogas…. Skarai reikėjo 2.
Pirmasis derinys vadinasi „Gervuogių ledai”.
Mezgiau padidintą variantą – gerų akių plotas iki 167 akių, po to – 11 kriauklyčių pakartojimų ir kraštas.
Naudojau KPPPM P473S20 ir P703, kad nesigautų aštrus perėjimas, per vidurį pamegzdavau porą eilučių iš vienos sruogos, porą iš kitos, kol pabaigiau pirmąją ir perėjau prie antrosios.
Kitai skarai teko kiek kontrastingesnis derinys, bet jis tiko mano sumanymui. Nes skara turėjo būti kaip dangus virš jūros po lietaus, kai dar neišsisklaidę tamsūs debesys, bet vis didėja spindinčio šviesaus dangaus plotai, lyg pro rūką nutvieksti nedrąsių saulės spingulių. Bet tai jau paaiškinamasis raštas, o ne pavadinimas, todėl pavadinimas yra „Po lietaus”.
Perėjimai iš tamsaus į šviesų siūlą šioje skaroje – ne tolygios eilutės, jos būtų tiesiog sudryžavusios dangų, o nelygūs ploteliai, nutrūkstantys dryželiai intarsija.
KPPPM P733, P722.
P.S. Gražusis Sigos kamuoliukas kol kas taip ir guli nepaliestas ir… nežinau, ar jį liesiu. Manau, kad suvaidino jis magneto vaidmenį, kaip panašus pritraukia panašų. Kol kas man norisi jį pasilaikyti kaip grožį pritraukiantį ir gerumą bei dosnumą spinduliuojantį talismaną, kaip laimingą pinigėlį piniginėje…:) Ačiū!{jcomments on}