Kojines mezgu pati ir esu įsitikinusi, kad jos skirtos nešiojimui, ne taupymui. Kalboms apie tai, kad „gaila tokias gražias kišti į batą, niekas nemato…“ visada turiu paruošus kontrargumentą – apatinį trikotažą, jį mato dar mažesnis skaičius žmonių. Ar dėl to perkam jį pigų ir bjaurų?;) Bet gavus šitų kojinių nuotrauką sureagavau taip, kaip daugelis parduotuvės klientų: „Su tokiom kojinėm – tik kojas ant stalo!“
Rūtos Subačiūtės megztos kojinės. Modelis: čia. Siūlai: Regia 4-fadig 02066 su Crazy Zauberball 1564bedr(tropinė žuvis)
Pasijuokiau iš savo reakcijos, o paskui pamąsčiau. Jei islandai tarp daugelio daiktų, skirtų specialiai televizoriui, turi „televizines kojines“, skirtas apsiauti, kad nesušaltum kojų bežiopsodamas į žydrąjį ekraną, tai gal galėtų būti ir „kavos stalelio kojinės“ šalia kavos stalelio knygų ir kitų daiktų, skirtų viešam ir gražiam laisvalaikio praleidimui mieloje kompanijoje. Juolab yra ir precedentų: E.Zimmermann, sugalvojusi labai išmoningą kulno ir visos pėdos modeliavimo raštą, pavadino savo modelį „Nešiojamo meno kojinės“ (Wearable Art Stockings). „Taip vadinamos todėl, kad neradome jokių būdų sutvirtinti kulnui ir pirštams. Taigi, šios kojinės skirtos namų šeimininkės kojoms, be batų, užsikėlus kojas ant kavos staliuko: Kojinės kaip menas, Meno kojinės. Nancy Mitford žodžiais tariant, amerikiečiai taip myli meną, kad net vaikus vadina jo vardu.“(E.Zimmermnn „Knitting Around“). Raštų šiai idėjai galime pasisemti iš gražių azijietiškų kojinių su raštais ant pado: kai atsisėdi jurtoje sukryžiavęs kojas, ši kojos dalis labiausiai matosi.{jcomments on}