Šį savaitgalį aš, peržiūrėjusi savo gana gausius sagtelių, sagelių, juostelių, dirželių… rinkinius, pasiuvau diržą.
Panėriau. Kas čia bus? Tikiuosi, rankinukas.
Kažkada radau tokį didžiulį maišą siuvinėjimo siūlų. Iš entiuziazmo net pagal spalvas susiskirsčiau į atskirus skyriukus, dabar beneriant viskas susivėlė. Nežinau, kokiai siuvinėjimo rūšiai jie yra skirti, čia reikia Agnės akies, aš su jais neriu. (Tai nėra TIE siuvinėjimo siūlai, iš 6 siūliukų, kurių reikia atsiskirti, kokio nori storio – nesu dar TOKS barbaras; tai vienalytis gana storas medvilninis siūlas). Galų gale aš buvau tas laimingas žioplelis užtikęs tą maišą – tai ir naudoju, kaip man patinka. Neriu pakaitom juostelę pilku lininiu siūlu, juostelę – marga medvilne. Nepasidariau iš anksto margo kamuolio, kaip dažnai darau, traukiu iš lėto vieną pabaigus (~ 50 cm) kitą, priderindama kaip man gražu. Tai lėtas užsiėmimas, bet savaitgalį aš niekur neskubu ir mėgaujuosi juo. Šį savaitgalį turiu prisiminti, kad mezgimas ir nėrimas nėra darbas, o mano mėgstamiausias hobi.
Susisiaurinau kelnes. Pasisiuvau naują patalynę. Prieš tai – smulkmena – nuėjau į H.Manto gatvėje esančią audinių parduotuvę ir išsirinkau jai medžiagas.
Susiradau rudeniui naują liemenę ir jau visai baigiantis dienai po kelių bandymų nusprendžiau, kad ji bus nerta, o ne megzta, mat mezginys labai gerai gula, o man patiko nerti variantai – tokie standūs, figūra lyg į juos supokuota, primena japoniškus drabužius…
Taip, aš buvau be vaikų. Todėl pietums valgiau arbūzų salotas, kurių mano vaikai nė į burną neimtų. Ne todėl, kad jiems neskanu, jie tiesiog net neragauja…
Vakarienei – bandelių asorti su arbata. Pati vaikų tokiu nevertingu maistu nemaitinčiau.
Vaikai išsivažinėję kas sau. Vienas jų atsiuntė man savo savaitgalio nuotraukas. Mezga, be jokios abejonės, ne jis – močiutė. Jis tik fotografuoja.
 |
 |
 |
 |
Tikiuosi ir Jūs šį beprotiškai karštą ir lietingą savaitgalį turėjot gražų.
P.S. Ką tik į parduotuvę buvo užsukusi Jurgita Žilinskaitė ir parodė savo savaitgalio darbą (be beveik jau baigto „Baktuso” iš alpakos:)).
Iš vieno šono žiūrint man jos primena skrendančias žuvėdras, o apvertus aukštyn kojom – tarp bangų plaukiančius laivelius. O gal tik aš matau, ką noriu matyti. Pasiilgau jūros ir, gėda sakyti, atostogų…
Jurgitos Žilinskaitės megztos riešinės. Siūlai – Merino Land 17
P.P.S. Astos Merkienės savaitgalis:
 |
 |
„Idėja, deja, neoriginali – seniai mačiau kažkokiame „bloge”, pasirodė visai įdomi, nes paprastai padaroma, bet neišsisaugojau nuorodos. Taigi vėliau mezgiau taip, kaip prisiminiau 🙂 Ir tiesiog taip sutapo, kad pastaruoju metu tenka svečiuotis pas draugus, auginančius mergytes, tad pagalvojau, kad būtų visai smagu tokią nunešti dovanų – kad ir visai nedidukę. Galima segti į rūbus, kepures, plaukų lankelius, jei jie aptraukti medžiaga (o gal ir segtuką per tą kaspinėlį perverti). Dabar net kilo mintis numegzti kokius tris skirtingo dydžio kaspinus, sujungti, pvz., mažėjančia tvarka, prinerti raištelius, kad būtų galima pasikabinti ant kaklo ir surišti – na, toks tarsi ir vėrinys – mezginys gautųsi.
Štai tokios malonios smulkmenos 🙂 Gal jos bus dar kam įdomios“{jcomments on}