Parašas

Joanos moheriniai šalikai mums, pastoviai susitinkančioms ketvirtadieniais, jau nebe naujiena. Jiems būdinga tai, jog ji nemezga plonos moheros su storais virbalais, kaip dažnai mūsuose įprasta, o mezga subtilius kiauraraščius ar tiesiog gerom akim plonais virbalais (kaip normaliai megztume iš tokio plonumo vilnelės) ir rezultatas – na, labai jau gražūs šalikai. Beje, taip mezgant tikrai nesunaudojama jiems daugiau siūlo (kaip ir stebuklas, bet mačiau savom akim), iš 4 25g  kamuolėlių išėjo tikrai milžiniškas šalikas, kurio galiuką matote nuotraukoje.

parašas

Bet papasakoti norėjau ne apie šalikus, o apie jų vąšeliu apnertą galą, kurį Joana dabar jau vadina savo parašu.

parašas

Parašas turi labai smagią priešistorę. Kažkada seniau, kai Joanos vaikai dar buvo maži, ji turėjo numegzti naminės vilnos liemenę per 4 dienas išsivežti į Čikagą. Jau beveik prieš galą, viską numezgus ir susiuvus, Joana pastebėjo, kad viena liemenės pusė kokiu centimetru trumpesnė už kitą. Apie jokį permezgimą kalbos būti negalėjo – laikas spaudžia. Ir tuomet staiga į galvą jai atėjo genialus sprendimas. Liemenės gavėjos tėvas buvo kilęs iš 9 vaikų šeimos. Ji paėmė ir apnėrė tokiais pumpurėliai tą trumpą liemenės skverną, išnėrė jų lygiai devynis ir paaiškino laimingai gavėjai, su kokia gilia prasme jos liemenė – vienos pusės 9 pumpurėliai simbolizuoja tas 9 jos kilmės medžio šakas: tėvą, tetas ir dėdes.
O paskui tas pumpurėlių raštelis tapo jos firminiu ženklu, parašu.
„Privatizuojam“ idėją?:)
O gal kas taip pat jau turi savo parašus ir pasidalintų?..{jcomments on}

Parašykite komentarą

Item added to cart.
0 items - 0,00