Kristinos nėriniai mane paveikė kaip vėjaraupių virusas dar neprasirgusį vaiką – atsilaiko vienetai. Aš buvau daugumos pusėje…
Vąšelį į rankas imu tikrai ne pirmą kartą, bet nesu su juo taip artimai susipažinus, kad galėčiau laisvai manipuliuoti. Žemais stulpeliais esu nėrusi vaikams žaislus, vąšelis tam, mano galva, pati tinkamiausia technika. Ir medžiaga gaunasi tvirtesnė ir standesnė nei mezginio, ir – svarbiausia! – gali nerti kokią tik nori formą ją matydamas. Nereikia laukti, kol nuimsi mezginį nuo tiesaus virbalo ir pažiūrėsi, ką turi. Čia matai, ką turi, po kiekvienos išnertos kilputės. Karts nuo karto vis sugrįždavau prie vąšelio ir pradėdavau (kartais ir pabaigdavau;)) kokią pagalvytę iš kvadratukų ar banguotą antklodytę. Pastarasis atkritimas man buvo naujas tuo, kad sudomino patys nėrimo raštai, ypač tie nekiauri, jų tekstūra tokia visai kitokia nei mezginio, grubesnė, raiškesnė.
Pats geriausias daiktas jiems bandyti man pasirodė pirštinės. Buvau nusižiūrėjusi ir šias žalias, Kristinos nertas, bet atsidariau aprašymą, permečiau akimis tekstą, milijoną nuotrauką (man taip pasirodė tada) ir greitai greitai uždariau. Iš tingumo be abejo, viskas įvaldoma ir išsiaiškinama, kai nori. Tik jei mezgimo instrukcijos naujokui yra po vienu užraktu, nėrimo – net po dviem. Teks iš pat pradžių išsiaiškinti, kokia anglų kalba (britų ar amerikonų) parašytos instrukcijos, nes tie patys terminai vienoje ir kitoje reiškia ne tą patį.
Aš pasukau lengvesniu keliu – pasirinkau kelis man patikusius tekstūrinius raštus ir juos pritaikiau pirštinėms. Jos geros eksperimentams dar ir tuo, kad yra labai mažas daiktas, o neriamos storu siūlu (man tekstūriniai raštai ir gražūs stambūs) pasidaro labai greitai.
Nykščio įstatymą ir pirštinių užbaigimą improvizavau matuodamąsi.
Šios violetinės gavosi didokos (reikėjo sutalpinti rašto raportą) ir kiaurokos, bet su Sirri vilna dydis labai greitai pamažinamas skalbimo mašina. Sumažėjo ir skylutės;)).
Kitą – delikatesnę – porą nėriau iš Rowan Felted Tweed.
Vąšeliu nertoms pirštinėms siūlų reikia daugiau nei megztoms, bet tie siūlai niekur nedingsta, jie tiesiog storesniu šilumos sluokniu padengia jūsų rankas.
Paskui apsisukusi vėl grįžau prie Sirri vilnos, šį kartą nėriau ne iš 3, o iš 2 gijų.
Išmokau du dalykus – stulpelį vąšeliu ir man labai labai patikusį vaflių raštą.
Ir dar vieną raštą pabandyti rūpėjo – šias gražias bangas. Būčiau jau ir antrą pirštinę nunėrus, tik pritūkus trigijės estiškos vilnos apsižiūrėjau, – koks siurprizas! – kad nebeliko mano spalvos. Teks laukti kito sezono…:(
Dvi paskutinės poros skiriasi nuo pirmųjų savo delikatumu ir tradiciniu kiauraraščiu ir taip juvelyriškai nunertos Dovilės močiutės pusseserės Staselės Kazlienės iš Molėtų.
Kai gavau šias nuotraukas iš Dovilės, gėda man prisipažinti, pirmiausia atkreipiau dėmesį į garbų nėrėjos amžių. Svajodama apie tai, kiek metų dar galėčiau rankdarbiauti, buvau gerokai žemiau nuleidusi kartelę. Ir jos man suteikė labai daug vilties.
Pirmoji žalia pirštinių pora nerta ir fotografuota Kristinos Bajorienės, modelis – “Stargazer Mittens” (ką sudomins, paskubėkit, jis nemokamas tik vasario mėnesį), siūlai – Sirri 5/3 C23. Violetinės pirštinės nertos iš Sirri 5/3 C9 ir Sirri 5/2 C26. Rausvosios nertos iš Rowan Felted Tweed 170, 171. Vafinės pirštinės nertos iš Sirri 5/2 20, o tamsiai raudonos pradėtos iš Aade Long 8/3 tamsiai raudonos. Pirštuotos pirštinaitės nertos Staselės Kazlienės iš Zauberball 1535 (pakrantės akmenys), balsvų siūlų neatseku, gal Dovilė pamačius atpažins…{jcomments on}
