Niekada dienoraštyje nerašiau apie darbines siūlines išvykas, nes taip į jas ir žiūrėdavau. Retas kas demonstruoja ravimus laukus ir sėją, džiaugiamasi rezultatais – žydinčiais gėlynais ir įspūdingu derliumi. Pirmą kartą šiais metais akcentai nuo pagrindinių dalykų, konkrečiai, siūlų ir mezgimo priemonių, peršoko truputį į šoną, tą, kuriuo labai norisi pasidalinti. Niekur siūlai nedingo ir visi darbai nudirbti – naujienos užsakytos, bandomos, tendencijos sekamos.
Siūlų parduotuvė, kad ir atrodo iš šalies rojaus kampeliu, yra verslas ir neretai sunkokas darbas. Kaip ir kiekviename versle, jame netrūksta rimtų kostiumuotų asmenų, profesionaliai dirbančių savo darbą. Bet kadangi šis verslas nėra iš tos pačios kategorijos, kaip, sakysim, nafta ar narkotikai, jis yra sklidinas kūrybingų, išradingų asmenybių, karštų entiuziastų ir talentingų menininkų.
Siūlai, visi žinom, kalba ir patys, o kai kurie, iš primadonų padermės, net labai garsiai. Bet garsiausi ir įspūdingiausi – iš jų sukurti daiktai. Ir tos neįtikėtinai spalvingos ir ryškios už jų stovinčios asmenybės. Jos įkvepia labiausiai…
Kiekvienas mugės dalyvis stengiasi kuo įdomiau ir kūrybiškiau prisistatyti. Nerta gondola Venecijos fone. Ar didžiulis gimtadienio tortas savo dvidešimtmetį švenčiančio “Opal”:
Addi virbalai gamtos fone – šių metų mugės tema:
Be išradingų gamintojų pasirodymų mugėje buvo surengta ir nemažai parodų bei pokalbių šou. Turbūt daugiausiai besižavinčių ir fotografuojančių lankytojų sulaukė Madame Tricot mėsinė.
Taip, čia tie patys megzti “maistai”, kurių meniškos atvirutės puošia MZ sienas. Iš mugės atvyko ir galerijos papildymas:).
Bandžiau savo telefonu aprėpti kuo daugiau šios nepaprastai įspūdingos instaliacijos detalių.
Tarp tikrų mėsų patiekalų ir rūšių įsimaišę kanibališki delikatesai turi makabrišką potekstę. Galvos per anksti žuvusių, neatsakingai ir bravūriškai rizikuojančių žmonių…
Apgalvotos pačios menkiausios detalės, net šiukšliadėžė, su kyšančia iš jos labai net gyvo padaro uodega;).
Purvinas peilis, žali salotų lapeliai, garbanotos petražolės…
Užaugusi Paryžiuje menininkų šeimoje, Dominique nuolat jautė tiek meno, tiek mokslo trauką. Studijavo mediciną ir meno istoriją. Daktarė Dominique Kaehler Schweizer daugiau nei 40 metų dirbo psichiatre Šveicarijoje, o persikūnijusi į Madame Tricot savo kūrybinius polėkius realizuodavo mezgime, kurio priemonėmis ji kuria ne šiaip gražius ir reikalingus daiktus, o tikrą meną. Ji tapo pirmąja mezgančia menininke, 2015 metais apdovanota nacionaline premija. Rudenį turi pasirodyti pirmoji jos knyga “Delicatessen”.
Dominique draugė improvizuotoje mėsinėje prie saldumynų skyrelio:).
Būtent Madame Tricot laimėjo pirmąjį prizą Schoppel-wolle organizuotame konkurse “Aš mezgu, vadinasi, esu”.
Kiekvienas konkurso dalyvis turėjo numegzti kokią nors žmogaus kūno dalį iš šio gamintojo siūlų. Pirmoji vieta atiteko dvigubo dydžio anatomiškai teisingam širdies modeliui. Visus konkurso dalyvių darbus galite pamatyti Schoppel-wolle išleistoje knygelėje MZ bibliotekoje.
Mugėje pamačiau ir legendinius norvegų dizainerius Arne ir Carlos. Pokalbių programoje jie pasakojo apie savo kūrybą, planus, pristatė savo naujas knygas ir Youtube kanalą.
Po labai sėkmingos savo spalvinės serijos Regia kojinių siūlams, jie tęsia bendradarbiavimą su gamintojais, sukūrę ne tik kojininius, bet ir grynos merino vilnos siūlus, margintus tik jiems būdingomis spalvomis.
Jų sukurta drąsi ir ryški megztinių kolekcija, kurios įkvėpimo šaltinis – norvegų liaudies drabužiai.
Patys dizaineriai su savo kurtais modeliais Regia plakate:
Nėrimo vąšeliu herojai Tim Pitellkow ir Carsten Krämer, savo akcijomis renkantys lėšas nusikaltimų aukoms, mugėje siekė pasaulio rekordo – didžiausios nertos skiautinių antklodės. Visi norintys galėjo prisidėti.
Dar viena Gineso rekordininkė Miriam Tegels kartu su savo vyru Fransu Tegels kasmet mugėje organizuoja mezgimo greičio čempionatą. Pačią rekordininkę pavyti – drąsiausių svajonės (jos rekordas – 118 akių per minutę), bet labai smagu pabandyti, kiek akių tau pavyks numegzti per 3 minutes. Pirmą kartą išbandyti savo jėgas išdrįsau tik praeitais metais. Visi pernai mezgė kojines penkiais virbalais. Pasirenki tau patikusį mezginį (tai yra, siūlus ir virbalus), pasižymi pradžią ir… pirmyn! Šių metų užduotis buvo lengvesnė – reikėjo megzti 80 akių pločio juostas, kurias paskui jau namuose Miriam sujungs, primegs kraštus ir padovanos neįgalių vaikų centrui. Ten pat keliavo ir praeitų metų kojinės, tegu ir truputį skirtingo tankumo, bet tikrai šildančios vilnos ir rankų darbo.
Miriam šyposi dešinėje, o kairėje – Elisabeth, Wolle Willich siūlų parduotuvės šeimininkė ir Miriam kolegė Groenewoud komandoje naujo rekordo siekiant. Septynių narių komanda dalyvauja “Back to Back” iššūkyje, siekdamos pralenti Gineso rekordininkę Australijos komandą. Varžybų metu skaičiuojamas laikas nuo pirmo avies kirptelėjimo iki jau numegzto ir susiūto megztinio, tai yra, nuo avies iki žmogaus nugaros. Vilna kerpama, verpiama, megztinis mezgamas 4 numerio virbalais iš 4 detalių ir susiuvamas. Praeitais metais šios nagingos moterys tam reikalui sugaišo tik 5 valandas, 1 minutę ir 28 sekundes. Nemažai komandų net nepasiekdavo finišo, tokie rankdarbiai – ne silpniems;).
Dar viena tendencija mezginiuose – jų siuvinėjimas. Stendo nuotrauka, kur viskas koncentruota:
Ir keli gyvi pavyzdžiai:
Mane visuomet ypatingai žavi mugės lankytojų ir dalyvių dėvimi drabužiai. Natūralu, kad tokio pobūdžio renginyje – jie siūti ar labai įpūdingai megzti. Išdrįsau tik vieno žmogaus paprašyti nuotraukos. Negalėjau praeiti pro šį sijoną…
Tiek padrikų trupinių įkvėpimo linkint. “Menas yra sveiko proto garantas”, – 1991 metais pasakė Louise Bourgeois (1911- 2010). Jai antrina Madam Tricot: “Mezgimo menas garantuoja laimę ir vidinę ramybę”. Pritariam?{jcomments on}
