Archyvas 2011

Ne visi nešiojam riešines – kam netinka prie rengimosi stiliaus, kam netinka vasarą, kas nemėgsta nieko ant riešo, kam tiesiog negražu. Bet nerasim tokio telefono, kuris jų (t.y., jos) atsisakytų. Bet kokiu metų laiku. Komplimentų sulauksime kaip ir pačios būtumėme jas užsimovę, jei ne daugiau.  O toks sumodernintas lietuviškų audinių ornamentas palaikys telefono (ir mūsų kartu) patriotizmą bei pasidididžiavimą savo šaknimis (čia jau greičiau tik mūsų). Ir abu (ir telefoną, ir šeimininką) saugos nuo visokiausių negandų rankų bei širdies šiluma.

Joanos Bartkevičienės megzta riešinė dukters telefonui. Siūlai – latviška 3 gijų Ogrės vilna.{jcomments on}

Daug dažniau mezgu nei neriu, bet retais vasaros savaitgaliais be vaikų mane patraukia prie vąšelio. Praeitais metais nusinėriau (t.y., pradėjau) rankinuką, šį savaitgalį prinėriau padėkliukų ant stalo.

Labai myliu šį raštą (granny square) visokiom formom ir pavidalais, esu net nunėrus kažkada dukrai tuniką reglanu nuo viršaus pridėdinėdama kaip kvadratėlių kampuose, todėl benaršant iškart patraukė šie paprasti ir elegantiški padėkliukai ant stalo: Granny Circle Placemats.

Originale jie pieno baltumo su vaisinių spalvų krašteliais, aš nėriau įvairiaspalvius, turėdama tą patį vasarišką meniu galvoje – salotos, vaisiniai kokteiliai, vanduo… Jie nėra ir neturi būti ploni, specialiai rinkausi matinę, o ne merserizuotą medvilnę. Savaitgalį turėjau tik vieną, todėl nespėjau išbandyti kitų variantų – to paties mūsų mylimo 4 gijų lino. Galvoju, kad turėtų gerai atrodyti. Jei kas nepabandys anksčiau už mane, gal kitąmet?….:){jcomments on}

Su juodom žarijom,

pilkom pelenų dulkėm,

skaudžiai raudonais ir oranžiniais liepsnų liežuviais.

Ir paparčio žiedu…

Rasos Juškienės megztas megztinis ir nuotraukos, siūlai: Drops Delight 13{jcomments on}

Naujas testinis mezginys – skara, žinoma 🙂

Šiame mezginy bandžiau kelis dalykus.

1. Naują Kristinos Vilimaitės modelį “Late Hours Shawl” (kol kas be nuorodos, bus, kai šalis pasirodys prekybiniu pavidalu), pavadinau savo skarą “Nakties sparnais”, nes raštas primena plunksnas ir su ja jaučiuosi tarpinėje būsenoje tarp raganos ir naktinio paukščio juodai-mėlynomis žvilgančiomis plunksnomis.

2. Lietuvišką (Lietuvoje auginamų avių Lietuvoje pagamintą) vilną, dažytą taip pat Lietuvoje, konkrečiau, mano virtuvėje, metant į dažus susuktus kamuolius siūlų, taip išgaunant perėjimus.

3. Skraidyti.

Nepririš jau prie žemės manęs
joks medžiotojas, joks karaliūnas,
įsitrauks tik dangus kaip liūnas,
pulkas lėkdamas plunksną numes…

Iš J.Vaičiūnaitės eilėraščio “Gulbė”

{jcomments on}